22 raketos. Tiek, pagal Ukrainos stebėtojų analizę, Rusija vis dar laiko sukaupusi Briansko, Kursko ir Rostovo srityse po to, kai praėjusią naktį per ataką prieš Kyjivą ir Zaporižją panaudojo tik aštuonias iš maždaug trisdešimties turimų „Iskander-M” balistinių raketų. Šis skaičius paaiškina, kodėl Ukrainos karinės ir žvalgybos tarnybos šiuo metu tokios aktyvios būtent tose pačiose srityse – kiekviena sunaikinta paleidimo sistema yra viena raketa mažiau, kuri niekada nepasieks Kyjivo dangaus.
Kas buvo pranešta
Pagal Ukrainos karinius šaltinius, praėjusią naktį Ukraina smogė Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiams Kursko ir Briansko srityse. Taikiniai, anot pranešimo, naudojami „Iskander” ir „Zircon” tipo raketų paleidimams Kyjivo kryptimi. Operacijoje, teigiama, dalyvavo tiek Ukrainos gynybos žvalgybos valdyba (HUR), tiek Saugumo tarnyba (SBU) – dvi struktūros, kurios pastaraisiais mėnesiais vis dažniau minimos kartu vykdant tikslinius smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
Jums taippat gali patikti...
Svarbu pasakyti sąžiningai – tai vienas iš daugelio panašių pranešimų, sklindančių per OSINT stebėjimo kanalus, o ne oficialus, detaliai patvirtintas Ukrainos generalinio štabo komunikatas su konkrečiais nuostolių skaičiais. Bet pats pranešimo pobūdis puikiai dera į jau seniai stebimą, gerai dokumentuotą Ukrainos strategijos modelį.
Kodėl ši taktika iš viso atsirado
Norint suprasti, kodėl paleidimo įrenginių medžioklė tapo tokia svarbi būtent dabar, reikia pažvelgti į vieną nepatogų faktą – Ukrainai trūksta „Patriot” priešraketinės gynybos sistemų perėmimo raketų. Analitikų duomenimis, per pirmąsias dešimt rugpjūčio dienų Rusija paleido apie septyniasdešimt balistinių raketų, o Ukrainos pajėgos sugebėjo numušti tik vieną. Tai drastiškas kontrastas su ankstesniais karo etapais, kai perėmimo procentas būdavo kur kas aukštesnis.
Kai trūksta priemonių sustabdyti raketą jau ore, lieka vienintelė logiška alternatyva – sunaikinti ją dar prieš paleidimą, kol ji tebestovi ant mobilios paleidimo platformos. Būtent šia logika grindžiama visa dabartinė Ukrainos kampanija prieš „Iskander” sistemas. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas slapyvardžiu „Madyar”, įvertino, kad Rusija šiuo metu geba paleisti vienu metu iki septyniasdešimt septynių balistinių raketų salvę, o siekia išplėsti šį pajėgumą iki dviejų šimtų.
Ne pirmas kartas – tęstinė kampanija
Ši taktika – ne naujiena. 2025-ųjų birželio 5 dieną Ukrainos generalinis štabas oficialiai patvirtino, kad kartu su Saugumo tarnyba buvo taikytasi į Rusijos „Iskander” sistemą netoli Klincų miesto, Briansko srityje – teigiama, kad taikiniai priklausė 26-ajai raketų brigadai. Pagal pranešimą, viena paleidimo sistema sprogo, dar dvi buvo tikėtinai apgadintos. Nepriklausomas tyrimų projektas ASTRA vėliau pranešė, kad panašiame incidente netoli Martjanovkos kaimo žuvo aštuoni Rusijos kariškiai ir dar penki buvo sužeisti – ataka, pagal pranešimą, įvyko tuo metu, kai paleidimo baterija ruošėsi šaudyti tikriausiai į Kyjivą.
Panašios operacijos vyko ir kitur – 2026-ųjų balandį Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos atakavo „Iskander” sistemos saugyklą netoli Simferopolio okupuotame Kryme, o 2025-ųjų rugpjūtį ir rugsėjį buvo atakuota technika Kursko srityje bei poligonas Krasnodaro krašte. Kitaip tariant, tai, kas dabar vyksta Kursko ir Briansko srityse, yra ne izoliuotas epizodas, o dalis metų trukmės, sistemingai vykdomos kampanijos.
Kodėl Rusija apskritai keičia raketų arsenalą
Yra ir kita, mažiau matoma šios istorijos pusė. Analitikai pastebi, kad Rusija pastaruoju metu perskirsto gamybos išteklius, stabdydama „Kinžal” ir Kh-32 tipo raketų gamybą, kad padidintų „Zircon” ir „Oniks” raketų gamybos apimtis. Tai reiškia, kad Ukrainos taikinių pasirinkimas – ne tik reaktyvus atsakas į vakarykštę ataką, bet ir bandymas atsilikti nuo besikeičiančio, augančio priešo arsenalo kuo mažiau, taikantis į naujausius, sunkiausiai perimamus ginklų tipus dar gamybos ar dislokavimo stadijoje.
Platesnis kontekstas – kampanija keliais frontais vienu metu
Verta pažymėti, kad Ukrainos smūgiai į raketų paleidimo sistemas vyksta lygiagrečiai su jau anksčiau aptarta kampanija prieš Rusijos ekonominę infrastruktūrą – tebesitęsiančiais smūgiais į „Wildberries” sandėlius bei naftos perdirbimo gamyklas. Tai rodo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių strategija šiuo metu veikia keliais lygmenimis vienu metu: karinį (raketų paleidimo sistemos), ekonominį (naftos eksportas, logistikos infrastruktūra) ir simbolinį-politinį (smūgiai giliai Rusijos teritorijoje, primenantys, kad karas nebeapsiriboja vien fronto linija).
Mano nuomonė
Kaip apžvalgininkas, matau šioje taktikoje racionalią, karine logika grįstą reakciją į labai konkrečią, apčiuopiamą problemą – Ukraina tiesiogine prasme neturi pakankamai priešraketinės gynybos raketų, kad sustabdytų kiekvieną ateinančią „Iskander” ar „Zircon” raketą danguje, todėl vienintelis realistiškas būdas sumažinti riziką civiliams Kyjive – sunaikinti kuo daugiau paleidimo sistemų dar žemėje. Tai nėra eskalacija dėl eskalacijos – tai atsakas į labai konkretų, skaičiais išmatuojamą trūkumą gynybinėse priemonėse.
Tuo pačiu metu būtina pripažinti, kad tokia kampanija reiškia nuolatinę įtampą giliai Rusijos teritorijoje, o kiekvienas sėkmingas smūgis – tai ir tiesioginė karinė auka Rusijos pusėje, kaip parodė birželio incidentas su aštuoniais žuvusiais kariškiais. Karas, kuris prasidėjo kaip fronto linijos konfliktas, per trejus su puse metų tapo abipusiu tolimojo nuotolio smūgių mainu, kuriame geografinis atstumas nuo fronto nebeteikia jokios realios apsaugos – nei Ukrainos, nei Rusijos gyventojams, esantiems arti karinių objektų.
Daugiau pasaulio naujienų – skiltyje Pasaulyje, apie karą Ukrainoje – specialiame Karas Ukrainoje skyriuje.
Šaltiniai: Mezha.net – Rusijos balistinių raketų plėtra, Militarnyi, GlobalSecurity.org / Xinhua, Daily Kos – Ukraine Invasion Day 1,630, South Front
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką Ukraina daro, kad sumažintų Rusijos balistinių raketų smūgius?
Ukraina vykdo tikslinius smūgius į Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginius ir saugyklas Kursko, Briansko bei kitose srityse. Kadangi Ukrainai trūksta priešraketinės gynybos sistemų raketų ore, ši taktika leidžia sunaikinti grėsmę dar prieš raketų paleidimą.
Kodėl Ukrainai dabar sunkiau numušti Rusijos paleidžiamas balistines raketas?
Ukrainos pajėgoms trūksta „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemų perėmimo raketų. Analitikų duomenimis, per pirmąsias dešimt rugpjūčio dienų Rusijai paleidus apie septyniasdešimt balistinių raketų, Ukraina sugebėjo numušti tik vieną.
Ar smūgiai į Rusijos raketų paleidimo sistemas yra nauja Ukrainos strategija?
Tai nėra nauja taktika, o jau ilgiau nei metus sistemingai vykdoma kampanija. Panašios operacijos prieš Rusijos „Iskander“ sistemas ir sandėlius Briansko srityje bei Kryme buvo sėkmingai vykdomos jau 2025 ir 2026 metais.
