Spalio 25-osios naktį milijonai lietuvių pames vieną valandą miego pliusą, o ryte gaus jį atgal. Tiksliau – tą naktį, iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai bus sukami valanda atgal. Ketvirtą valandą nakties bus jau trečia. Skamba paprastai, bet kiekvienais metais ši viena valanda sukelia tą patį chaosą: kažkas pramiega bažnyčią, kažkas pavėluoja į skrydį, o telefonai persuka save automatiškai, palikdami savininkus visiškoje sumaištyje, koks laikas iš tikrųjų yra ant sieninio laikrodžio virtuvėje.
Data šiemet – 2026 m. spalio 25-oji, sekmadienis.
Jums taippat gali patikti...
Konkreti data ir valanda
Rudeninis perėjimas prie žiemos laiko vyks paskutinį spalio mėnesio sekmadienį – tokia taisyklė galioja visoje Europos Sąjungoje jau daugiau nei du dešimtmečius. 2026 metais tas sekmadienis sutampa su spalio 25 diena. Oficialiai laikrodžiai bus sukami 4 valandą nakties Lietuvos laiku – ta akimirka virsta 3 valanda. Praktiškai tai reiškia vieną malonų dalyką: naktis pailgėja valanda, taigi galima pamiegoti ilgiau. Trumpai tariant – gauname dovaną.
Pavasarį buvo priešingai. Kovo 29 dieną laikrodžiai buvo pasukti valanda į priekį – iš 3 valandos tapo 4 valanda, ir ta naktis visiems buvo trumpesnė. Dabar sistema tiesiog grąžina tai, ką atėmė pavasarį.
Verta atkreipti dėmesį į vieną smulkmeną, kuri kasmet kelia nemažai painiavos: dauguma išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir net automobilių navigacijos sistemų laiką persuka automatiškai, be jokio vartotojo įsikišimo. O štai virtuvės sieninis laikrodis, mikrobangų krosnelės ekranas ar automobilio prietaisų skydelis to nedarys savaime. Būtent dėl šių „analoginių” prietaisų kiekvieną spalį atsiranda tie keli žmonės, kurie pavėluoja į rytines pamainas ar mišias, nes patikėjo neteisingu laikrodžiu.
Kodėl apskritai vis dar sukame laikrodžius
Štai čia prasideda ta dalis, kurią dauguma žmonių jau seniai nustojo suprasti. Europos Sąjungoje diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo panaikinimo vyksta nuo 2018 metų, kai Europos Komisija surengė viešas konsultacijas ir sulaukė precedento neturinčio atsako – daugiau nei 4,6 milijono piliečių balsų, iš kurių absoliuti dauguma pasisakė už tai, kad laikrodžių sukiojimas būtų nutrauktas visam laikui.
Aštuoneri metai praėjo. Sistema vis dar veikia taip pat, kaip veikė ir prieš tas konsultacijas.
Problema nėra politinės valios trūkumas – bent jau ne vien tai. Problema yra paprasta, bet neišsprendžiama derybų aklavietė: valstybės narės nesutaria, kurį laiką – vasaros ar žiemos – palikti nuolatiniu. Pietų Europos šalys dažniausiai linkusios rinktis vasaros laiką, kad ilgiau išnaudotų vakaro šviesą. Šiaurės šalys, kur žiemą šviesos ir taip trūksta katastrofiškai, dažniau argumentuoja už žiemos laiką, nes priešingu atveju žiemos rytais saulė tekėtų dar vėliau. Be bendro sprendimo Briuselyje, kiekviena šalis rizikuotų pasirinkti savarankiškai, o tai reikštų chaotišką laiko juostų mozaiką visoje bendroje rinkoje. Traukinių tvarkaraščiai, biržos operacijos, tarptautiniai skrydžiai – viskas taptų kur kas sudėtingiau koordinuoti.
Taigi kol Briuselio koridoriuose kompromiso nėra, galioja sena, dar 2001 metais priimta direktyva. Ir laikrodžiai toliau keliauja pirmyn-atgal, tarsi niekas nebūtų nutikę.
Kas dar sukioja laikrodžius pasaulyje
Įdomus faktas, apie kurį retai kalbama: sezoninį laiko keitimą šiandien naudoja tik apie 40 procentų pasaulio valstybių. Kinija, Japonija, Indija, Turkija, Brazilija ir Rusija šios praktikos jau seniai atsisakė – dažniausiai argumentuodamos, kad nauda energijos taupymo požiūriu tapo nebeaktuali, kai apšvietimo technologijos pasikeitė iš esmės.
Būtent čia glūdi vienas stipriausių argumentų prieš dabartinę sistemą. Idėja gimė energijos taupymo tikslais – manyta, kad geriau išnaudojant natūralią dienos šviesą sumažės elektros suvartojimas apšvietimui. Tačiau šiuolaikinėse ofisų ir gamyklų patalpose šviesa dega visą darbo dieną nepriklausomai nuo to, kiek natūralios šviesos yra už lango. Ta viena „sutaupyta” valanda praktiškai išgaruoja modernios ekonomikos kontekste.
Poveikis sveikatai – ne mitas, o dokumentuotas reiškinys
Miego specialistai kasmet primena tą patį: laiko persukimas nėra vien nekaltas kalendoriaus kaprizas. Cirkadinis ritmas – vidinis biologinis laikrodis, reguliuojantis miegą, hormonų gamybą ir net širdies veiklą – nesureaguoja į administracinį sprendimą iš karto. Jam reikia kelių dienų prisitaikyti.
Rudens perėjimas paprastai pernešamas lengviau nei pavasario, nes žmonės gauna papildomą valandą miego, o ne praranda ją. Tačiau yra ir kita monetos pusė: staiga sutrumpėję vakarai. Jau spalio pabaigoje sutemsta gerokai anksčiau, o tai daugeliui sukelia nuotaikos pokyčius, dažnai vadinamus sezoniniu afektiniu sutrikimu. Vaikams ir paaugliams šis perėjimas gali būti ypač jautrus – jų cirkadiniai ritmai ir taip yra nestabilesni dėl augimo procesų, o staigus tamsos atėjimas po pietų sujaukia įprastą dienos struktūrą.
Praktiniai patarimai, kuriuos verta žinoti iš anksto, yra gana nuobodūs, bet veiksmingi: kelias dienas prieš perėjimą palaipsniui koreguoti miego laiką, vengti stiprios ekranų šviesos prieš miegą ir stengtis kuo daugiau laiko praleisti lauke dienos metu, kol saulės dar yra.
Ką daryti dabar
Konkretus veiksmų planas nėra sudėtingas. Spalio 24-osios vakarą, prieš einant miegoti, verta patikrinti, ar visi namų prietaisai, kurie laiko nekeičia automatiškai, bus atnaujinti rankiniu būdu. Virtuvės laikrodis, orkaitė, senesnis automobilis, laikrodis ant riešo – visa tai reikės pasukti pačiam.
O kol Europos Sąjunga toliau nesugeba susitarti dėl vieno, nuolatinio laiko, lieka tik viena tikra konstanta – kad kitų metų kovą teks vėl atkelti laikrodžius į priekį, ir visas ciklas prasidės iš naujo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada 2026 metais reiks sukti laikrodžius į žiemos laiką?
Rudeninis perėjimas prie žiemos laiko 2026 metais vyks spalio 25 dienos naktį. Ketvirtą valandą nakties laikrodžiai bus sukti valanda atgal, o ta akimirka virs trečia valanda.
Kodėl Europos Sąjunga vis dar nepanaikino laiko keitimo?
Laikrodžių sukiojimo nepavyksta panaikinti dėl valstybių narių nesutarimo, kurį laiką palikti nuolatiniu. Pietų Europos šalys pasisako už vasaros laiką, o Šiaurės šalys – už žiemos laiką.
Kaip laiko persukimas veikia žmogaus organizmą?
Laiko persukimas sujaukia vidinį biologinį žmogaus laikrodį, reguliuojantį miegą ir hormonų gamybą, todėl organizmui prireikia kelių dienų prisitaikyti. Rudens perėjimas pernešamas lengviau gaunant papildomą valandą miego, tačiau anksčiau prasidedantys vakarai gali sukelti nuotaikos pokyčius.
