Klausyk NNP.LT
2026 metais saulės elektrinių savininkams ir gyventojams, kurie dar tik planuoja jas įsirengti, pasikeitė ir naudojimosi tinklais kainos, ir valstybės paramos sąlygos. Svarbiausias teisinis pokytis įvyko liepos 7 dieną: Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pakeitimams. Jie numato iki 1 cento be pridėtinės vertės mokesčio už vieną į tinklą patiektą kilovatvalandę siekiančią papildomą mokesčio dedamąją gaminantiems vartotojams. Ši dedamoji skirta nepriklausomų elektros tiekėjų patiriamiems kaštams kompensuoti. Energetikos ministerija nurodė, kad kartu išsaugoma dvipusė apskaita: vartotojai ir toliau galės kaupti į tinklą patiektą elektrą vėlesniam naudojimui, o grynojo atsiskaitymo sistema neįvedama.
Nauja dedamoji už į tinklus patiektą elektrą
Naujoji iki 1 cento už kilovatvalandę dedamoji taikoma būtent už gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektą energiją. Įstatymų pakeitimais nustatyta tvarka keičia kaštų pasidalijimą tarp rinkos dalyvių: surenkamos lėšos numatytos nepriklausomų tiekėjų išlaidoms, susijusioms su gaminančių vartotojų elektros apskaita, kompensuoti. Maksimalus dydis įvardytas be pridėtinės vertės mokesčio, todėl įstatyme nurodyta riba yra iki 0,01 euro už vieną kilovatvalandę. Tai yra atskiras 2026 metų pokytis greta atsiskaitymo už naudojimąsi elektros tinklais ir paramos programų sąlygų.
Liepos 7 dieną laikinai energetikos ministro pareigas ėjęs Žygimantas Vaičiūnas nurodė, kad Lietuvoje jau yra 193 tūkst. gaminančių vartotojų. Šis skaičius apima gyventojus, kurie elektrą gamina ir ją naudoja savo reikmėms. Priimant pakeitimus buvo akcentuota tolesnė tvari šių vartotojų plėtra, tačiau pasirinktas ne grynojo atsiskaitymo, o iki šiol taikytos dvipusės apskaitos modelio išsaugojimas. Praktinis skirtumas tas, kad pakeitimai nenustato perėjimo į kitą atsiskaitymo sistemą: naujoji mokesčio dedamoji įvedama kartu paliekant dvipusę apskaitą.
Tiekėjų kaštai ir tinklo tarifai
Papildomos dedamosios pagrindas susijęs su tiekėjų patiriamais apskaitos netolygumų kaštais. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba buvo apskaičiavusi, kad nepriklausomi elektros tiekėjai dėl gaminančių vartotojų apskaitos netolygumų per metus patyrė kiek mažiau nei 16 mln. eurų nuostolių. Tuo pat metu gaminančių vartotojų sukurta nauda elektros energetikos sistemai siekė 11 mln. eurų. Šie du dydžiai rodo, kad vertinant gaminančių vartotojų poveikį buvo skaičiuojamos abi pusės: tiek jų sukuriama sisteminė nauda, tiek tiekėjams tenkantys kaštai. Liepos 7 dieną patvirtinta kompensavimo tvarka numato, kad dalis šių kaštų būtų padengiama už į tinklus patiektą energiją skaičiuojama papildoma dedamąja.
2026 metų finansinį vaizdą gaminantiems vartotojams formuoja ir naudojimosi elektros tinklais tarifai. VERT 2025 metų lapkričio 28 dieną patvirtino, kad žemos įtampos tinklų vartotojams paslaugų kainos 2026 metais didėja nuo 5 iki 9 proc., o vidutinės įtampos tinklų vartotojams jos mažėja nuo 8 iki 10 proc. Gaminantis vartotojas žemoje įtampoje, atsiskaitantis už atgautą energijos kiekį, moka 0,0726 euro už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio ir 0,073 euro su juo. Pasirinkus atsiskaitymą už leistiną generuoti galią, tarifas yra 5,0336 euro už kilovatą per mėnesį. Taigi 2026 metais taikomas tarifas priklauso ir nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo.
Mažesnė parama naujoms elektrinėms
2026 metų APVA paramos sąlygomis sumažinta subsidija naujoms saulės elektrinėms ant stogo. Už vieną kilovatą anksčiau, 2025 metais, buvo skiriama 255 eurai, o 2026 metais nustatyta 170 eurų suma. Tai yra 33 proc. mažesnis subsidijos dydis. Kartu nuo 10 iki 7 kilovatų sumažinta didžiausia galia, kuriai gali būti taikoma parama. Pagal naują ribą didžiausia galima dotacija siekia 1 190 eurų. Šie skaičiai reiškia, kad gyventojas, vertinantis 2025 ir 2026 metų kvietimų sąlygas, susiduria ir su mažesne vienam kilovatui skiriama suma, ir su mažesne remiamos elektrinės galios riba. APVA taip pat fiksavo didelę paklausą: birželio pradžioje paskelbto kvietimo 13 mln. eurų lėšos buvo paskirstytos per vieną dieną.
Nuo 2026 metų gegužės valstybės dotacijos nebeteikiamos jau veikiančių saulės elektrinių galios didinimui. Parama skiriama tik naujų elektrinių įrengimui. Tai atskira paramos sąlygų riba, kuri svarbi esamiems elektrinių savininkams: 2026 metais galios plėtimas nėra finansuojamas pagal šią priemonę, nors naujos elektrinės gali būti remiamos laikantis galiojančių kvietimų reikalavimų. Sprendimas galioja nuo gegužės, todėl jis taikomas anksčiau įrengtą elektrinę turinčių gyventojų planams didinti jos galią, o ne tik naujai teikiamoms paraiškoms dėl pirmosios elektrinės.
Sumažintos sumos kaupikliams
Mažesnės tapo ir paramos elektros energijos kaupikliams sumos. 2026 metais parama baterijoms nustatyta 170 eurų už vieną kilovatvalandę, kai anksčiau ji siekė 380 eurų už kilovatvalandę. Tai yra 55 proc. sumažėjimas. Keitėsi ir didžiausia galima kompleksinė parama saulės elektrinei kartu su kaupikliu: vietoje 5 000 eurų ji siekia iki 3 500 eurų. Vadinasi, palyginus ankstesnes ir 2026 metų sąlygas, parama sumažėjo dviem lygmenimis – tiek pagal kaupiklio talpos vienetą, tiek pagal maksimalią bendrą sumą elektrinės ir kaupiklio projektui.
Energetikos ministerija 2026 metų antrąjį pusmetį nurodė ieškanti papildomų 27 mln. eurų naujiems gyventojų paramos kvietimams saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti. Tai yra ieškomas finansavimas, o ne jau paskirstyta parama. Planuojama lėšas skirti naujiems kvietimams, todėl ši suma susijusi su tolesnėmis paramos galimybėmis gyventojams. Toks finansavimo poreikis išryškėjo po birželio pradžios kvietimo, kai 13 mln. eurų numatyta parama buvo išskirstyta per vieną dieną. Abu skaičiai – 13 mln. ir 27 mln. eurų – apibūdina skirtingus etapus: pirmasis rodo jau įvykusio kvietimo apimtį, antrasis – ministerijos ieškomą finansavimą būsimiems kvietimams.
Tikslas – 200 tūkst. gaminančių vartotojų
Lietuvos strateginis tikslas yra iki 2028 metų pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų. Liepos 7 dieną įvardyti 193 tūkst. reiškia, kad iki šio tikslo trūksta 7 tūkst. vartotojų. Tikslas nustatytas dvejų metų perspektyvai nuo 2026 metų, o nauji įstatymų pakeitimai, tinklų tarifai ir paramos sąlygos yra aktualūs rinkai, kurioje gaminančių vartotojų skaičius jau priartėjo prie numatytos ribos. 2026 metų pokyčiai nekeičia paties 200 tūkst. tikslo, tačiau apibrėžia aplinką, kurioje gyventojai priima sprendimus dėl naujų elektrinių bei kaupiklių įrengimo.
Ilgesnėje perspektyvoje saulės elektrinių įrengimą veiks ir Europos Parlamento patvirtinta Pastatų energinio efektyvumo direktyva. Nuo 2026 metų saulės elektrinės numatytos kaip privalomos visuose naujuose viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose, kurių plotas didesnis nei 250 kvadratinių metrų. Nuo 2029 metų šis reikalavimas įsigalios ir visiems naujiems gyvenamiesiems pastatams. Šios datos ir pastatų ploto riba nusako atskirą reguliavimo kryptį: 2026 metų parama bei gaminančių vartotojų atsiskaitymas aktualūs dabartiniams sprendimams, o direktyvos reikalavimai numato prievoles naujos statybos pastatams ateinančiais metais.
2026 metų palyginimas rodo kelis aiškius pokyčius: subsidija naujai elektrinei sumažėjo nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą, didžiausia remiama galia – nuo 10 iki 7 kilovatų, o maksimali dotacija tapo 1 190 eurų. Kaupikliams skiriama suma sumažėjo nuo 380 iki 170 eurų už kilovatvalandę, o didžiausia kompleksinė parama – nuo 5 000 iki 3 500 eurų. Tuo pat metu 193 tūkst. gaminančių vartotojų skaičius yra artimas 2028 metams numatytam 200 tūkst. tikslui, tačiau už į tinklus patiektą elektrą įtvirtinta iki 1 cento už kilovatvalandę papildoma dedamoji ir padidėjo žemos įtampos tinklų paslaugų kainos.
Šaltiniai
- Energetikos ministerija: Seimas pritarė subalansuotai gaminančių vartotojų plėtrai
- VERT patvirtino elektrą gaminančių buitinių vartotojų naudojimosi elektros tinklais kainas
- ESO gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdai ir tarifai
- APVA parama saulės elektrinėms ir elektros kaupikliams 2026 m.
- Rinkos aikštė: 13 mln. eurų paramos neliko per vieną dieną
- Saulės elektrinėms – naujas smūgis: nuo šiol viskas gali būti kitaip
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie mokesčiai ir tarifai taikomi gaminantiems vartotojams 2026 metais?
Nuo 2026 metų liepos įvesta iki 1 cento už kilovatvalandę papildoma dedamoji už į tinklą patiektą elektrą, skirta tiekėjų kaštams padengti. Be to, VERT patvirtinimu žemos įtampos tinklų paslaugų kainos gyventojams 2026 metais didėja nuo 5 iki 9 procentų.
Kaip pasikeitė valstybės parama saulės elektrinėms ir kaupikliams 2026 metais?
Subsidija naujoms saulės elektrinėms ant stogo sumažėjo nuo 255 iki 170 eurų už kilovatą, o didžiausia remiama galia sumažėjo nuo 10 iki 7 kilovatų. Parama elektros energijos kaupikliams sumažėjo nuo 380 iki 170 eurų už kilovatvalandę, o bendra kompleksinė parama sumažėjo iki 3 500 eurų.
Kiek gaminančių vartotojų jau yra Lietuvoje ir koks yra ateities tikslas?
Lietuvoje jau yra 193 tūkst. gaminančių vartotojų, o pagrindinis strateginis šalies tikslas yra iki 2028 metų pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų ribą. Šiam tikslui pasiekti trūksta tik 7 tūkst. naujų vartotojų.
