Šimtas septyniasdešimt skirtingų darbo grupių. Septyniolika Tarybos formacijų. Šešis mėnesius trunkantis egzaminas, kurio metu visos dvidešimt septynios Europos Sąjungos valstybės sekys, ar maža Baltijos šalis sugebės sutalpinti Europą į savo sostinę.
2027 metų sausio 1-ąją Lietuva antrą kartą istorijoje perims ES Tarybos pirmininkavimo vairą. Skamba techniškai, biurokratiškai, gal net nuobodžiai. Realybėje tai vienas didžiausių logistinių, diplomatinių ir politinių iššūkių, su kuriais šaliai teks susidurti per šį dešimtmetį.
Kas tiksliai bus perimama
Pagal dar 2016 metais priimtą ES Tarybos sprendimą, Lietuva pirmininkaus nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos. Pusmetį šalis bus Europos dėmesio centre – Briuselyje mūsų atstovai pirmininkaus 17 skirtingų ES Tarybų bei 160 darbo grupių, apimančių temas nuo kosmoso politikos iki sveikatos apsaugos sprendimų, ir atstovaus Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis bei trečiosiomis valstybėmis.
Tai nėra vienišas žygis. Lietuva pirmininkaus kartu su Airija, kuri pareigas eis prieš ją, ir Graikija, kuri perims estafetę po jos – kartu šios trys šalys sudaro vadinamąjį pirmininkaujančių valstybių Trejetą (TRIO), veikiantį pagal bendrą aštuoniolikos mėnesių programą. Tokia sistema turi logiką: viena šalis per šešis mėnesius negali užbaigti visų ES teisėkūros procesų, todėl trys nuosekliai dirbančios valstybės užtikrina tęstinumą.
Antra pamoka po 2013-ųjų
2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva jau išbandė šį vaidmenį – ir, kaip primena Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė, ta patirtis dabar tampa neįkainojamu pagrindu. Tuomet, tarp kitko, Vilniaus Katedros aikštėje protestuotojai rinkosi palaikyti Ukrainos siekio pasirašyti Asociacijos sutartį su ES – simboliška, žinant, kokia svarbi Ukrainos tema Lietuvos užsienio politikoje liko iki šiol.
Antrasis pirmininkavimas – kitokia istorija. 2013-aisiais Lietuva buvo palyginti nauja, tik prieš devynerius metus į ES įstojusi valstybė, bandanti įrodyti, kad gali susitvarkyti su didele atsakomybe. 2027 metais Lietuva jau turės būti brandi, save pažįstanti sistema, žinanti, kur slypi jos stiprybės ir silpnybės.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, pristatydamas Vyriausybės siūlomas prioritetines pirmininkavimo sritis Seimo Europos reikalų komitetui, aiškiai parodė, kad darbotvarkė nebus vien ceremoninė. Paramos Ukrainai tęstinumas, gynybos ir saugumo stiprinimas, ES konkurencingumo didinimas bei plėtros klausimai – šios temos, patvirtina Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos pareiškimai, išliks esminėmis Lietuvos darbotvarkės ašimis.
Kaina – šimtas milijonų, komanda – pusantro tūkstančio
Skaičiai, susiję su pasirengimu, verčia susimąstyti apie tikrąjį pirmininkavimo mastą. Lietuvos pasiruošimas ir pats pirmininkavimo laikotarpis 2024–2027 metais kainuos apie 100 milijonų eurų valstybės biudžeto lėšų. Suma didelė, bet ne rekordinė, palyginti su kitomis panašaus dydžio valstybėmis, kurios pastaraisiais metais ėjo šias pareigas.
Dar įspūdingesnis žmogiškųjų išteklių mastas. Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė yra nurodžiusi, kad pirmininkavimo komandą sudarys apie 1,5 tūkstančio valstybės tarnautojų iš septyniasdešimties skirtingų institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai – nuo derybų technikos iki protokolo subtilybių, nes kiekvienas iš šių žmonių bent kuria nors forma taps Lietuvos veidu tarptautinėse derybose.
Numatoma, kad Lietuvoje vyks apie tris šimtus renginių, iš kurių dvidešimt bus aukšto lygio susitikimai – ES vadovų susitikimai, neformalios ministrų tarybos, darbo grupių posėdžiai. Kitas šaltinis mini dar didesnį mastą – iki trisdešimties tūkstančių oficialių delegatų, kurie per pusmetį apsilankys Lietuvoje. Skirtumas tarp skaičių paaiškinamas paprastai: vieni skaičiuoja tik aukščiausio lygio renginius, kiti – bendrą svečių srautą per visą pirmininkavimo laikotarpį, įtraukiant ir žemesnio lygio darbo grupių dalyvius.
Tam, kad Briuselyje esanti Lietuvos atstovybė galėtų atlaikyti šį krūvį, planuojama laikinai padidinti Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES dirbančių žmonių skaičių nuo dabartinių 98 iki 200 – tai reiškia praktiškai dvigubą personalo augimą per palyginti trumpą laiką.
Ne tik salės ir tekstai – dar ir šaligatviai
Yra ir mažiau glamūriška pasirengimo pusė, kurią lengva pamiršti, kalbant apie aukšto lygio diplomatiją. Seimo pirmininkas Juozas Olekas, komentuodamas pasirengimą, pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasiruošusi ne tik turiniu, bet ir sutvarkyta aplinka – tiek sostinėje, tiek pačiame parlamente.
Vilniuje jau matomi tiltų ir gatvių tvarkymo darbai, o Seime vyksta darbai, skirti atvykstantiems svečiams – įskaitant, kaip pabrėžė pats Seimo vadovas, rūbinių sutvarkymą pirmuosiuose rūmuose. Detalė atrodo smulki, bet ji iliustruoja platesnę logiką: pirmininkavimas ES Tarybai visada yra ir šalies vizitinė kortelė, kurią mato tūkstančiai užsieniečių, dažnai pirmą kartą lankydamiesi Lietuvoje.
Tai pripažįsta ir patys pasirengimo koordinatoriai – jau dabar kalbama, kad pirmininkavimas taps ne tik reikšmingu politiniu įvykiu, bet ir didžiausia pastarojo meto galimybe stiprinti Lietuvos, kaip turizmo krypties, žinomumą. Tūkstančiai diplomatų, verslo atstovų ir žurnalistų, atvyksiantys per pusmetį, savaime tampa neformaliais Lietuvos ambasadoriais – jeigu, žinoma, patirtis bus teigiama.
Kodėl būtent žemės ūkis ir žuvininkystė šįkart taps ypač karšta tema
Įdomu tai, kad ne visos svarbiausios pirmininkavimo temos gimsta Vilniuje ar Briuselyje – kai kurios formuojasi neformaliuose ministrų susitikimuose gerokai anksčiau. Airijos Korko mieste vykusiame neformaliame ES žuvininkystės ministrų susitikime Lietuvai atstovavęs žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius jau pristatė šalies pasirengimą perimti pirmininkavimą, akcentuodamas būsimą Lietuvos atsakomybę telkti valstybes nares ir derinti skirtingas jų pozicijas.
Ne atsitiktinai. Lietuvos pirmininkavimas sutaps su itin jautriomis diskusijomis dėl Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ateities bei jų finansavimo po 2027 metų – tai reiškia, kad Lietuva turės vairuoti derybas, kuriose susikerta skirtingi dvidešimt septynių valstybių ekonominiai interesai, nuo Prancūzijos didžiulio žemės ūkio sektoriaus iki mažesnių Baltijos ar Viduržemio jūros valstybių žvejybos bendruomenių.
Tai nėra lengva užduotis pirmininkaujančiai šaliai, kuri formaliai turi likti neutrali tarpininkė, o ne interesų gynėja – net jeigu pati Lietuva turi savų aiškių interesų šiose politikos srityse.
Strateginis žvilgsnis į priekį
Lietuvos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) šiam iššūkiui pasiruošė rimtai – parengta speciali studija, analizuojanti Europos Sąjungos strateginės aplinkos, raidos tendencijų, teisėkūros ir politikos prioritetų prognozes būtent pirmininkavimo kontekste. Centro direktorė Agnė Vilkončiūtė studiją apibūdino kaip pagrindą, leidžiantį Lietuvai kuo efektyviau išnaudoti šią tarptautinę lyderystės galimybę.
Tokia analitinė parama nėra prabanga – ji būtinybė. Pirmininkaujanti valstybė negali tiesiog reaguoti į tai, kas vyksta; ji turi numatyti, kokie klausimai taps aktualiausi būtent tuo momentu, kai ji sės prie derybų stalo, ir iš anksto pasiruošti galimiems scenarijams. ES teisėkūros procesai dažnai trunka metus, todėl darbas, pradėtas dar 2024-aisiais, tiesiogiai lems, kaip sklandžiai viskas vyks 2027-ųjų pavasarį.
Verslas taip pat kviečiamas prisidėti
Užsienio reikalų ministerija nepasikliauja vien valstybės biudžetu ir valstybės tarnautojais. Šalies verslas kviečiamas tapti pirmininkavimo partneriu, remiantis 2013 metų patirtimi, kai ministerija bendradarbiavo su devyniolika Lietuvos įmonių, padėjusių užtikrinti aukšto lygio renginių įgyvendinimą, tiekiant svarbiausias paslaugas ir prekes.
Paraiškas tapti oficialiu partneriu galima teikti iki 2026 metų kovo 1 dienos – terminas, primenantis, kad, nors iki pirmininkavimo pradžios liko dar keli mėnesiai, praktinis pasirengimas jau vyksta pilnu tempu ir netrukus bus baigiamas komplektuoti.
Ką tai reiškia paprastam Lietuvos gyventojui
Verta paklausti: o kas iš to eiliniam šalies gyventojui, kuris neplanuoja dalyvauti nė viename iš tų trijų šimtų renginių? Tiesioginė nauda gali pasirodyti neapčiuopiama, bet ji reali.
Pirma, infrastruktūros atnaujinimas – tie patys tiltai, gatvės, viešosios erdvės, tvarkomos svečių priėmimui – lieka mieste ir po to, kai paskutinis delegatas išskrenda namo. Antra, tarptautinis matomumas – tūkstančiai žurnalistų ir verslo atstovų, susipažinę su šalimi per pirmininkavimą, tampa potencialiais investuotojais, turistais ar partneriais ateityje. Trečia, ir galbūt svarbiausia – galimybė realiai formuoti Europos darbotvarkę tose srityse, kurios Lietuvai patiems svarbiausios: paramos Ukrainai tąsa, saugumo stiprinimas prie NATO rytinio flango, regiono ekonominis konkurencingumas.
Šešis mėnesius Lietuvos balsas Briuselyje skambės kitaip nei įprastai – ne kaip vienos iš dvidešimt septynių valstybių, o kaip proceso vairuotojo. Tai reta ir trumpalaikė galia, kurią reikia išnaudoti protingai, nes kito tokio šanso gali tekti laukti dar dešimtmetį ar ilgiau.
Rizikos, kurių negalima nuslėpti
Sąžiningas žvilgsnis reikalauja pripažinti ir riziką. Toks mastas – šimtas milijonų eurų, pusantro tūkstančio žmonių, trys šimtai renginių – reiškia didžiulį logistinį spaudimą palyginti nedidelei valstybės administracijai. Bet kokia klaida, ar tai būtų protokolo klaida priimant aukšto rango svečią, ar nesklandumai derybose dėl jautrios politikos srities, gali turėti neproporcingai didelį atgarsį tarptautinėje žiniasklaidoje.
Be to, 2027 metų pirmasis pusmetis sutaps su itin įtemptu geopolitiniu fonu – karas Ukrainoje, saugumo situacija prie ES rytinės sienos, diskusijos dėl gynybos finansavimo. Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė, turės subalansuoti savo aiškią, principingą poziciją šiais klausimais su formaliu reikalavimu likti neutralia tarpininke tarp visų dvidešimt septynių narių.
Tai bus egzaminas ne tik logistikai ir biurokratijai. Tai bus egzaminas Lietuvos politinei brandai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada Lietuva vėl pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai?
Lietuva antrą kartą istorijoje perims ES Tarybos pirmininkavimo vairą 2027 metų sausio 1-ąją. Pagal priimtą sprendimą, šalis pirmininkaus nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos.
Kiek kainuos pasiruošimas ir pats ES pirmininkavimas Lietuvai?
Lietuvos pasiruošimas ir pats pirmininkavimo laikotarpis 2024–2027 metais kainuos apie 100 milijonų eurų valstybės biudžeto lėšų. Ši suma nėra rekordinė, palyginti su kitomis panašaus dydžio valstybėmis, kurios pastaraisiais metais ėjo šias pareigas.
Kokie bus pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai?
Pagrindinėmis Lietuvos darbotvarkės ašimis išliks paramos Ukrainai tęstinumas, gynybos ir saugumo stiprinimas, ES konkurencingumo didinimas bei plėtros klausimai. Taip pat bus sprendžiami jautrūs klausimai dėl Bendros žemės ūkio politikos ir žuvininkystės ateities po 2027 metų.
