Kaune, skaičiuojant nuotekose aptinkamą kokaino kiekį vienam tūkstančiui gyventojų per dieną, 2025-ieji atnešė rezultatą, kurio miestas tikrai nesididžiuoja – 325,57 miligramo. Tai daugiau nei Vilniuje ar Klaipėdoje ir pakankamai, kad Lietuvos antrasis pagal dydį miestas atsidurtų tarp dvidešimties labiausiai kokaino paliestų Europos miestų.
Skaičius ne iš piršto laužtas. Jis atkeliauja iš nuotekų analizės – metodo, kurį šiandien naudoja dešimtys Europos miestų, norėdami sekti, kas iš tikrųjų vyksta jų gyventojų organizmuose, o ne tik apklausų anketose. Ir šis metodas, kartu su tradicinėmis gyventojų apklausomis, piešia tą patį vaizdą: narkotikų Lietuvoje vartojama vis daugiau.
Skaičiai, kurių nepavyks nuginčyti
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, Lietuvoje daugėja žmonių, vartojusių narkotikus, o didžiausi pokyčiai siejami su augančiu kokaino bei naujų psichoaktyviųjų medžiagų plitimu. Tai ne vienkartinis blyksnis statistikoje, o ilgametė tendencija.
Remiantis departamento duomenimis, 2016–2021 metais bent kartą gyvenime narkotikus vartojusių 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis išaugo nuo 11,5 iki 14,1 procento. Tai reiškia, kad kas septintas suaugęs šalies gyventojas bent kartą gyvenime yra ragavęs kokį nors narkotiką. Skamba daug – bet dar iškalbingesnis kitas skaičius.
Per pastaruosius dvylika mėnesių narkotikus vartojusių žmonių dalis tuo pačiu laikotarpiu šoktelėjo nuo 3,1 iki 4,5 procento. Tai reiškia pusantro karto didesnį rodiklį per palyginti trumpą laiką. O tokie skaičiai jau nebe apie tolimą jaunystės eksperimentą – jie apie tai, kas vyksta žmonių gyvenimuose šiandien, šią savaitę, šį mėnesį.
Kaip pastebi patys statistikos autoriai, augimas rodo ne vien didėjantį kada nors narkotikus bandžiusių žmonių skaičių. Auga ir tų dalis, kurie narkotikus vartojo palyginti neseniai – taigi kalbame ne apie senstančią patirtį, o apie gyvą, tebesitęsiantį reiškinį.
Kanapės vis dar karaliauja, bet karūna svyruoja
Didžiausią vartojimo dalį Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sudaro kanapės – tai nesikeičia jau ne vienerius metus. Įdomu tai, kad bendras kitų nei kanapės narkotikų vartojimo rodiklis tarp moksleivių šiuo metu yra vienas mažesnių nuo 2003-ųjų – 2024 metais tik 5,8 procento mokinių nurodė bent kartą gyvenime paragavę kito narkotiko. Nuo 2019-ųjų sumažėjo ekstazio ir MDMA vartojimas jaunimo tarpe.
Tai gera žinia, tačiau ji greitai apkarsta, pažvelgus giliau. Nors ekstazis traukiasi, šiek tiek išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas. Kokaino, kreko ir LSD vartojimas liko stabilus – bet, kaip rodo miestų nuotekų duomenys, ši „stabilumo” etiketė jaunimo apklausose slepia visai kitokį vaizdą suaugusiųjų populiacijoje.
Paradoksas paprastas: mokykloje narkotikų mažėja, o miesto kanalizacijoje jų daugėja. Vadinasi, problema persislenka į vyresnę amžiaus grupę – žmones, kurie jau seniai baigė mokyklą ir kurių vartojimo įpročiai nebepatenka į mokinių apklausų akiratį.
Kaunas, Vilnius, Klaipėda – trys skirtingi paveikslai
Naujausias 2026 metų Europos miestų nuotekų analizės tyrimas, žinomas kaip SCORE projektas, atskleidžia, kad Lietuvos didmiesčiuose narkotikų vartojimo modeliai gerokai skiriasi vienas nuo kito.
Kaunas išsiskiria itin aukštu metamfetamino vartojimo lygiu – tai daliniai atspindi ir platesnę regiono tendenciją, nes metamfetaminas tradiciškai stipriau paplitęs būtent Vidurio bei Rytų Europoje. Vilniuje dominuoja kitokia kombinacija – amfetaminas ir ketaminas. O kokainas, priešingai, auga visur vienodai negailestingai.
NTAKD stebėsenos ir analizės skyriaus atstovė R. Povilanskienė pateikia konkrečius skaičius: didžiausias kokaino kiekis 2025 metais nustatytas Kaune – 325,57 mg tūkstančiui gyventojų per parą, Vilniuje – 245,93 mg, Klaipėdoje – 177,3 mg. Sostinėje stebimas nuoseklus, laipsniškas augimas, o savaitgaliais vartojimo lygis visuose trijuose miestuose dar labiau pašoka – tipiškas laisvalaikio narkotikų vartojimo požymis, būdingas ir daugeliui kitų Europos sostinių.
Amfetamino atveju lyderis – Vilnius, kur rodiklis siekia 76,25 mg tūkstančiui gyventojų per parą. Po laikino sumažėjimo 2024-aisiais sostinėje šis skaičius vėl ėmė kilti.
Kodėl kokainas – ne šiaip dar viena medžiaga sąraše
Verta stabtelėti ir paaiškinti, kodėl būtent kokaino augimas kelia tiek daug nerimo specialistams visoje Europoje, ne vien Lietuvoje. Naujausias Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA), įsikūrusios Lisabonoje, 2026 metų pranešimas apie narkotikų padėtį žemyne fiksuoja, kad kokaino prieinamumas žemyne toliau auga, o kartu kyla ir su sveikata, ir su nusikalstamumu susijusi žala. Europos Sąjungoje per pastaruosius metus kokainą bent kartą vartojo beveik 2,6 milijono 15–34 metų amžiaus žmonių.
Tai reiškia, kad kokainas Europoje jau seniai nebėra egzotiška, brangi ir retai prieinama prabanga, priklausanti vien didžiųjų miestų naktiniam gyvenimui. Konteinerinis prekybos maršrutas per didžiuosius Europos jūrų uostus padarė šią medžiagą pigesnę ir prieinamesnę nei bet kada anksčiau, o kartu su tuo, kaip pažymi EUDA, atsirado ir šalutinis produktas – augantis su prekyba susijęs smurtas bei nusikalstamumas uostų regionuose.
Sveikatos sistemai kokainas taip pat kelia savitą iššūkį. 2023 metais jis buvo antra pagal dažnumą problema tarp žmonių, pirmą kartą besikreipiančių specializuotos narkotikų gydymo pagalbos – apie 37 tūkstančiai klientų, arba ketvirtadalis visų naujai užsiregistravusių. Tarp pirmojo pavartojimo ir kreipimosi į gydymo įstaigą praeina vidutiniškai keturiolika metų – ilgas laiko tarpas, per kurį žala organizmui ir gyvenimui spėja kauptis nepastebimai.
Lietuva Europos kontekste – nei geriausia, nei blogiausia
Svarbu neperlenkti lazdos ir nepiešti Lietuvos kaip narkotikų vartojimo Europos čempiono. Tai nėra tiesa. Šalies bendri rodikliai vis dar žemesni nei daugelio Vakarų Europos šalių, ypač palyginti su Ispanija, Nyderlandais ar Belgija, kur kokaino vartojimo lygiai ir infrastruktūra jam platinti yra kur kas išplėtotesni.
Tačiau kryptis rūpi labiau nei momentinė pozicija reitinge. Kaunas Europos dvidešimtuke pagal kokaino kiekį nuotekose – tai signalas, kurio negalima nurašyti kaip statistinio triukšmo. Miestas, neturintis nei didelio jūrų uosto, nei ypatingo tarptautinio turizmo srauto, kuris paprastai lydi kokaino vartojimo šuolius, pateko į tokį sąrašą ne todėl, kad narkotikų rinka staiga „atrado” Kauną. Greičiau todėl, kad platinimo tinklai, veikdami visoje Baltijos jūros regiono erdvėje, tapo efektyvesni, o vartotojų bazė – platesnė ir įvairesnė nei prieš dešimtmetį.
Kas slypi už skaičių
Statistika visada šalta. Už jos slypi konkretūs žmonės, šeimos, darbo vietos ir dažnai – nutrūkę gyvenimai. Lietuvos visuomenės sveikatos sistemai augantis vartojimas reiškia daugiau apsinuodijimų, daugiau kreipimųsi į skubios pagalbos skyrius, daugiau ilgalaikio gydymo poreikio priklausomybės centruose.
Yra ir kita, mažiau akivaizdi pusė. Augantis vartojimas suaugusiųjų tarpe, kartu su mažėjančiu vartojimu tarp moksleivių, rodo, kad prevencijos programos mokyklose galbūt iš tikrųjų veikia – bet jos nesiekia tų, kurie problemą jau turi. Reikalinga kita strategija: ne tik švietimas jauniems, bet ir prieinama, nestigmatizuojanti pagalba suaugusiems, ypač tiems, kurie dirba, augina vaikus ir niekada nebūtų save priskyrę „narkomanams” – tiesiog savaitgaliais vartoja kokainą, panašiai kaip kiti geria taurę vyno.
Būtent čia glūdi didžiausias iššūkis politikos formuotojams. Narkotikų politika, orientuota vien į represiją ir mokyklinę prevenciją, nebeatliepia realybės, kurioje narkotikai tapo dalimi vidurinės klasės laisvalaikio kultūros, o ne tik marginalizuotų grupių problema.
Ką daryti toliau
NTAKD savo 2025 metų veiklos ataskaitoje akcentuoja, kad plėtoja prevencines veiklas, siekia efektyvios psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vysto duomenimis grįstą, skaitmenizuotą stebėsenos sistemą. Tai teisinga kryptis – be tikslių duomenų, tokių kaip nuotekų analizė, apskritai neįmanoma suprasti, kur problema iš tikrųjų slypi.
Tačiau vien stebėsenos neužtenka. Lietuva, kaip ir dauguma Europos šalių, dalyvaujančių EUDA koordinuojamame „Reitox” tinkle, gauna prieigą prie geriausios turimos ekspertizės ir palyginamųjų duomenų. Klausimas, ar ši informacija virs realiais politiniais sprendimais – papildomu finansavimu gydymo įstaigoms, žalos mažinimo programoms, prieinamesnei psichologinei pagalbai – kol kas lieka atviras.
Vienas dalykas aišku: ignoruoti tendenciją nebegalima. Kai Kauno nuotekose kokaino koncentracija pralenkia ne vieną Vakarų Europos miestą, tai nebe tolimos šalies problema, apie kurią skaitoma naujienose. Tai vietinė realybė, kurią teks spręsti čia ir dabar.
Kitą kartą, kai kas nors sakys, kad narkotikų problema Lietuvoje – tai kažkur toli, didžiuosiuose Vakarų miestuose vykstantis reiškinys, verta priminti vieną skaičių. 325,57 miligramo. Kaunas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kokaino nuotekose aptikta Kaune ir kaip tai atrodo Lietuvos kontekste?
Kauno nuotekose 2025 metais rastas didžiausias kokaino kiekis šalyje, siekiantis 325,57 miligramo tūkstančiui gyventojų per parą. Tai viršija rodiklius Vilniuje ir Klaipėdoje bei priskiria Kauną prie dvidešimties labiausiai kokaino paliestų Europos miestų.
Kaip per pastaruosius metus pasikeitė narkotikų vartojimo mastas Lietuvoje?
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių narkotikus vartojusių žmonių dalis šalyje šoktelėjo nuo 3,1 iki 4,5 procento. Tai rodo augančią ir tebesitęsiančią bendrą narkotikų vartojimo tendenciją visoje visuomenėje.
Kodėl kokaino vartojimo augimas sukelia didelį nerimą specialistams?
Kokaino prieinamumas Europoje auga dėl efektyvesnių prekybos maršrutų, o sveikatos sistemose jis tampa viena dažniausių problemų tarp besikreipiančių pagalbos. Be to, narkotikas vis dažniau integruojasi į vidurinės klasės laisvalaikio kultūrą, o tai kelia naujų iššūkių prevencijai ir pagalbai.
