Trisdešimt sekundžių. Tiek prireikė 22 metų vyrui iš Malio perlipti keturis Paryžiaus namo aukštus plikomis rankomis, kad pasiektų nuo balkono kabantį ketverių metų berniuką. Jokios apsaugos, jokios virvės, jokio saugumo tinklo apačioje – tik betoniniai balkonų turėklai ir gatvėje stovinti, iš siaubo sustingusi minia. Kai viskas baigėsi, Mamoudou Gassama tapo žinomas visam pasauliui kaip Paryžiaus „Žmogus-voras”.
Istorija, nutikusi 2018-ųjų gegužės 26 dieną 18-ajame Paryžiaus rajone, per kelias valandas apskriejo pasaulį – ne todėl, kad ją kruopščiai suplanavo kokia nors rinkodaros agentūra, o todėl, kad ją nufilmavo atsitiktiniai praeiviai savo telefonais, ir vaizdo įrašas pasirodė toks tiesus, koks tik gali būti realaus gyvenimo drama.
Jums taippat gali patikti...
Ką iš tiesų parodė vaizdo įrašas
Gassama tą vakarą ėjo pro šalį, planuodamas žiūrėti Čempionų lygos finalą – patikimiausi jo pasakojimo variantai sutampa šia detale. Pamatęs prie namo susirinkusią minią ir ant balkono turėklų kabantį vaiką, jis nedvejodamas puolė prie sienos ir pradėjo kilti aukštyn – iš balkono į balkoną, tarsi kopėčiomis, kol pasiekė berniuką ir ištraukė jį į saugumą. Vaikas kabojo be tėvų priežiūros – vėliau paaiškėjo, kad tėvas buvo apklaustas policijos dėl vaiko palikimo be priežiūros, o motinos tuo metu Paryžiuje apskritai nebuvo.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo, netrukus po įvykio paskambinusi pačiam Gassamai padėkoti, jį pavadino „18-ojo rajono žmogumi-voru” – slapyvardis, kuris tą pačią naktį prigijo visam pasauliui.
Nuo nelegalaus statybininko iki Eliziejaus rūmų per 48 valandas
Čia istorija tampa įdomi ne vien dėl pačio išgelbėjimo, o dėl to, kaip greitai pasikeitė paties Gassamos gyvenimas. Jis Prancūzijoje gyveno neteisėtai, dirbo statybose be darbo leidimo, o į Europą atkeliavo per Viduržemio jūrą – kelią, kuriuo kasmet žūsta tūkstančiai žmonių, pabėgusių nuo skurdo ar smurto. Prieš tai jis buvo bandęs pereiti per Sacharos dykumą ir Libiją, kur buvo sulaikytas ir deportuotas atgal į Malį, o vėliau vis tiek pasirinko rizikuoti dar kartą.
Praėjus vos dviem dienoms po išgelbėjimo, Gassama jau stovėjo Eliziejaus rūmuose priešais prezidentą Emmanuelį Macroną. Prezidentas viešai pažadėjo sutvarkyti visus jo dokumentus ir pasiūlė darbo vietą ugniagesių tarnyboje. Rugsėjį Gassama oficialiai gavo Prancūzijos pilietybę pagreitinta tvarka – valstybės dekretas tai pagrindė jo drąsos aktu, kuris, pasak dokumento, atspindi vertybes, vienijančias nacionalinę bendruomenę: drąsą, nesavanaudiškumą, altruizmą ir rūpinimąsi pažeidžiamiausiais.
Gruodį jis pradėjo civilinės tarnybos stažuotę Paryžiaus ugniagesių brigadoje – keturias dvidešimt keturių valandų pamainas per mėnesį, dirbdamas kartu su pirmojo atsako komandomis. Brigados vadas Jean-Claude’as Gallet tuomet viešai pažymėjo, kad tarp Gassamos poelgio ir pačios ugniagesių tarnybos vertybių yra daug bendro – drąsa, ryžtas ir nuolankumas.
Žmogus po antrašte
Lengviausia šią istoriją palikti kaip gražią, užbaigtą pasaką – bebaimis migrantas, geras prezidentas, laiminga pabaiga. Bet verta prisiminti, kas buvo prieš tą 30 sekundžių akimirką. 2019-ųjų sausį leidinio „Financial Times” žurnalistė, susitikusi su Gassama vakarienei vakariniame Paryžiaus rajone, pastebėjo, kad net tapęs nacionaliniu didvyriu, jis vis dar priklausomas nuo vertėjo bendraujant prancūziškai, o jo kasdienybę, panašiai kaip bet kurio kito paryžiečio, veikia paprasčiausios miesto transporto problemos.
Jis pats žurnalistams anksčiau yra pasakęs paprastą, be jokios didvyriškos retorikos frazę – kad tai padarė, nes tai buvo vaikas. Nė žodžio apie šlovę, nė žodžio apie dokumentus, kurių tuo metu net negalėjo tikėtis. Tiesiog akimirkos sprendimas žmogaus, kuris pats buvo perėjęs per Sacharos dykumą, Libijos gaujų kontroliuojamas teritorijas ir mirtinai pavojingą jūros perėją – kelią, apie kurį jis pats sakė, kad neturėjo jokių kitų priemonių pragyventi, o namuose padėti irgi nebuvo kam.
Nepatogus, bet sąžiningas klausimas
Kaip apžvalgininkas negaliu praleisti klausimo, kurį ši istorija natūraliai kelia, ir kuris niekaip nedingsta, kad ir kaip gražiai viskas baigėsi: ar teisinga, kad pagreitintas kelias į pilietybę tampa įmanomas tik po viešo, kamerų užfiksuoto didvyriško poelgio? Tūkstančiai kitų migrantų, atvykusių tuo pačiu pavojingu keliu per Viduržemio jūrą, neturėjo galimybės tapti virusiniu vaizdo įrašu – jų likimas sprendžiamas įprasta, lėta ir dažnai nepalankia biurokratine tvarka, be jokio prezidento skambučio ar medalio.
Tai nereiškia, kad Gassamos istorija – kažkas blogo, ar kad jis nenusipelnė to, ką gavo. Priešingai – sunku įsivaizduoti geresnį pavyzdį, kaip vienas žmogus, rizikuodamas savo gyvybe dėl visiškai nepažįstamo vaiko, pelnytai keičia savo likimą. Bet ši istorija taip pat atskleidžia nepatogią realybę apie tai, kaip visuomenė ir valstybės institucijos linkusios vertinti migrantus – dažnai ne pagal jų kasdienį indėlį ar žmogiškumą, o pagal tai, ar jų istorija tampa pakankamai dramatiška ir vizualiai efektinga, kad patektų į naujienų antraštes.
Kur jis dabar
Po pradinės šlovės bangos Gassama pasirinko tęsti darbą būtent toje srityje, kuri jį pačią pirmąją akimirką pastūmėjo veikti – gelbėjimo ir pagalbos tarnyboje. Jo istorija tapo dažnai cituojamu pavyzdžiu diskusijose apie migraciją Prancūzijoje – tiek tų, kas nori parodyti migrantų teigiamą indėlį visuomenei, tiek tų, kas primena, kad tokie pavieniai, itin matomi atvejai negali pakeisti platesnės, sudėtingesnės migracijos politikos diskusijos.
Vienas dalykas lieka nekintantis, nepriklausomai nuo to, kurioje politinio ginčo pusėje stovite: tos trisdešimties sekundžių, kai vienas žmogus nusprendė nelaukti, kol atvyks profesionalūs gelbėtojai, o pats puolė aukštyn plikomis rankomis, niekas negali nuvertinti.
Daugiau pasaulio naujienų – skiltyje Pasaulis.
Šaltiniai: BBC News, France 24, Financial Times / Businessday NG, Reuters (per Pressreader), Wikipedia
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Mamoudou Gassama ir kodėl jis išgarsėjo?
Mamoudou Gassama yra jaunas vyras iš Malio, kuris išgarsėjo visame pasaulyje, kai Paryžiuje plikomis rankomis perlipo keturis namo aukštus ir išgelbėjo nuo balkono kabantį ketverių metų vaiką. Šis poelgis, užfiksuotas praeivių telefonais, akimirksniu tapo internetine sensacija.
Kaip po vaiko išgelbėjimo pasikeitė Mamoudou Gassamos gyvenimas?
Neteisėtai Prancūzijoje gyvenęs ir statybose dirbęs Gassama po šio poelgio susitiko su prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris pažadėjo sutvarkyti jo dokumentus. Rugsėjį jis gavo Prancūzijos pilietybę pagreitinta tvarka, o gruodį pradėjo stažuotę Paryžiaus ugniagesių brigadoje.
Kokių diskusijų sukėlė Mamoudou Gassamos istorija Prancūzijoje?
Ši istorija tapo dažnai cituojamu pavyzdžiu diskusijose apie migraciją, atskleidžiančiu visuomenės polinkį vertinti migrantus pagal dramatiškas ir vizualiai efektingas istorijas. Ji taip pat iškėlė klausimą apie tai, ar teisinga, kad pagreitintas kelias į pilietybę tampa įmanomas tik po viešo didvyriško poelgio.
