Penki procentai bendrojo vidaus produkto Lietuvai jau nebe siekiamybė, o grindys, žemiau kurių nebeleidžiama nukristi. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas viešai pasakė, kad kitų metų gynybos finansavimas turi likti bent tokio dydžio – „kaip minimumas”. Galutinį skaičių dar reikės suderinti su premjeru ir finansų ministru, bet kryptis jau aiški: žemyn nesitrauksime, aukštyn – galimai taip.
Skaičiuojant paprastai, tai reiškia maždaug penkis milijardus eurų kasmet, skiriamus kariuomenei, ginkluotei ir infrastruktūrai valstybėje, kurios visas metinis BVP tesiekia apie devyniasdešimt milijardų. Tokia proporcija Lietuvą jau šiandien pastato NATO viršūnėje – ne pagal absoliutų pinigų kiekį, žinoma, o pagal tai, kiek šalis iš savo ekonomikos yra pasiruošusi atiduoti saugumui.
Jums taippat gali patikti...
Kur Lietuva stovi šiandien
Prieš žiūrint į ateitį, verta trumpai stabtelėti prie dabarties. 2026 metų valstybės biudžete Seimas patvirtino rekordinį – iki šiol didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje – gynybos finansavimą: 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Palyginti su 2025 metais, augimas siekė 43 proc. Tai ne kosmetinis pokytis, o žingsnis, kuris ministerijos biudžetą per vienerius metus pakeitė iš esmės.
Kur tie pinigai keliauja? Apie 1,7 mlrd. eurų skirta ginkluotei ir karinei technikai – vikšrinėms pėstininkų kovos mašinoms (375 mln. eurų), tankams (apie 350 mln. eurų), CAESAR haubicoms (100 mln. eurų), HIMARS reaktyvinės artilerijos sistemoms (apie 70 mln. eurų). Oro gynybai skirta apie 305 mln. eurų šiais metais, o iš Valstybės gynybos fondo dar 480 mln. eurų nukreipta nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui. Vokietijos brigados infrastruktūrai numatyta apie 50 mln. eurų. Skaičiai, kurie gerai skamba spaudos konferencijoje, bet už kiekvieno jų slypi ilgi viešųjų pirkimų procesai, tiekimo grandinės ir sutartys, kurios užtrunka metus, o kartais ir ilgiau.
Krašto apsaugos ministerija taip pat žada iki 2030 metų oro gynybai skirti apie 2 mlrd. eurų. Kaunas mini, kad ministerijoje neseniai vyko pasitarimas dėl antidroninės oro gynybos diegimo – tema, kuri, žinant pastarųjų mėnesių dronų incidentus regione, skamba jau ne kaip planavimo dokumentas, o kaip skubi reakcija į realybę už lango.
„5 proc. klubas” – ir kas po kablelio
Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo poziciją formuluoja lakoniškai: Lietuva liks „5 proc. klube”. Kas bus po kablelio, jo žodžiais, kol kas per anksti pasakyti. Tokia formuluotė iš pirmo žvilgsnio skamba kaip atsargumas, bet iš tikrųjų ji atskleidžia daugiau, nei premjeras norėtų. Valstybės gynimo taryba dar 2025 metų sausį priėmė sprendimą 2027 metais ir vėliau gynybai skirti 5–6 proc. BVP – tai reiškia, kad politinis sprendimas jau egzistuoja popieriuje. Klausimas tik, ar biudžetas atsidurs arčiau apatinės, ar viršutinės ribos.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pastebi įdomų niuansą – pati suma gali išlikti panaši, bet procentas nuo BVP gali sumažėti, jeigu ekonomika augs sparčiau, nei auga gynybos biudžetas. Tai matematiškai logiška, bet politiškai nepatogu: valdžiai bus sunkiau pasakyti, kad procentas krito, net jei absoliuti suma pinigų liko ta pati ar net išaugo. Skaičiai, deja, retai patys pasakoja visą istoriją – juos dar reikia paskaityti kontekste.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė nueina dar toliau – ji siūlo Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas gynybai išliktų ir po 2030 metų, taip pat siekti plataus politinių partijų susitarimo šiuo klausimu. Kaunas šį siūlymą vertina palankiai ir aiškina kodėl: 2030-ieji nebus finišo linija, o tik vieno etapo pabaiga. Po jų reikės ne tik toliau modernizuoti kariuomenę, bet ir išlaikyti jau nupirktą techniką, padidėjusį karių skaičių bei naujai sukurtą infrastruktūrą. „Tai reiškia, kad našta nemažės, o kai kuriais atvejais ir didės”, – yra sakęs ministras. Tai sakinys, kurį verta perskaityti du kartus – jame slypi pripažinimas, kad dabartinis finansavimo lygis nėra laikina viršūnė, o naujas, ilgalaikis normalumas.
Kaip Lietuva atrodo NATO fone
Čia prasideda skaičiai, kurie iš tiesų kelia įspūdį. Pagal NATO paskelbtus duomenis, pristatytus prieš liepos aljanso viršūnių susitikimą Ankaroje, Lietuva 2026 metais yra didžiausia gynybos išlaidų dalimi nuo BVP tarp visų 32 aljanso narių – 5,33 proc. Antroje vietoje – Estija su 5,1 proc., trečioje – Latvija su maždaug 4,9 proc., ketvirtoje – Lenkija su 4,68 proc. Palyginimui, Jungtinės Valstijos šiemet planuoja skirti 3,17 proc., Vokietija – 2,69 proc., Jungtinė Karalystė – 2,56 proc., Prancūzija – vos 2,22 proc. Viso NATO vidurkis siekia apie 2,8–2,86 proc.
Šis sąrašas nėra atsitiktinis. Keturios šalys viršūnėje – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija – yra būtent tos, kurios ribojasi su Rusija arba jos sąjungininke Baltarusija. Jų padidintos išlaidos nėra abstrakčios strateginės ambicijos rezultatas – tai gana šaltas geografinis skaičiavimas. Kai tavo sostinę nuo priešiškos valstybės sienos skiria kelios valandos kelio, biudžeto lentelėse tai virsta procentiniais punktais.
Įdomu ir tai, kaip sparčiai šis procentas augo per dešimtmetį. Vienoje analizėje nurodoma, kad Lietuvos vidutinis metinis realus gynybos išlaidų augimas per pastarąjį dešimtmetį siekė 29,6 proc. – palyginimui, Jungtinės Karalystės atitinkamas rodiklis buvo vos 2,2 proc. Skirtumas nėra klaida spausdinant – tai skirtumas tarp šalies, kuri jaučia grėsmę kasdien už savo sienos, ir šalies, kuriai karas tebėra naujienų siužetas, o ne kaimyninio miško problema.
Verta prisiminti ir platesnį kontekstą – Hagos susitarimą, priimtą praėjusiais metais, kuriuo NATO valstybės, spaudžiamos JAV, įsipareigojo iki 2035 metų gynybos biudžetus padidinti iki 5 proc. BVP. Susitarimo struktūra dviejų dalių: 3,5 proc. BVP turi eiti kertinėms gynybos reikmėms – ginkluotei, kariams, technikai – o dar 1,5 proc. – platesnėms su saugumu susijusioms investicijoms, tokioms kaip dvigubos paskirties keliai ar kibernetinis saugumas. Lietuva šį tikslą, formaliai žiūrint, jau pasiekė – ir tai devynerius metus anksčiau nei formalus terminas.
Ambicija vardan skaičiaus ar realaus pajėgumo?
Čia ir slypi klausimas, kurio oficialūs pareiškimai paprastai vengia. Ar procentas nuo BVP iš tikrųjų atspindi realų karinį pajėgumą, ar tapo daugiau politiniu ženklu, skirtu parodyti sąjungininkams – ypač Vašingtonui – kad Lietuva „daro namų darbus”? Abu paaiškinimai iš dalies teisingi, ir tai nėra prieštaravimas.
Vienas rimtas ženklas, kad pinigai iš tikrųjų virsta pajėgumu, o ne tik statistika – tai konkretūs projektai: nacionalinės divizijos formavimas, Vokietijos brigados priėmimas, HIMARS ir CAESAR sistemų įsigijimas, antidroninės oro gynybos diegimas. Tai apčiuopiami, patikrinami dalykai, o ne vien skaičiai ataskaitose.
Kita vertus, pats premjeras Sinkevičius viešai pripažino norįs geriau suprasti, kaip tie „milžiniški pinigai, beveik penki milijardai” iš tikrųjų išleidžiami – kad ir visuomenė žinotų, ir jam pačiam būtų aiškiau. Kai ministras pirmininkas viešai sako norintis geriau suprasti savo šalies gynybos biudžetą, tai nėra vien retorinė figūra. Tai signalas, kad net valdžios viduje skaidrumo dėl konkrečių pirkimų prioritetų 2027 metams kol kas trūksta.
Pridėkime dar vieną detalę: pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva panaudojo tik 30 proc. gynybai skirtų lėšų. Kaunas ramina, kad tai normalu – 2024 ir 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu situacija buvo panaši, o didžioji dalis lėšų tradiciškai panaudojama artėjant metų pabaigai. Galbūt tai tikrai administracinė norma, susijusi su viešųjų pirkimų ciklais. Bet skaičius, kuris pirmame pusmetyje rodo tik trečdalį panaudoto biudžeto, savaime kelia klausimą – ar didėjantis procentas nuo BVP automatiškai reiškia, kad pinigai spėja virsti realiais pajėgumais tuo pat tempu, kuriuo jie skiriami popieriuje?
Kodėl tai nebe laikina priemonė
Galima būtų manyti, kad toks finansavimo lygis – laikina reakcija į konkrečią krizę, kuri, karui Ukrainoje pasibaigus ar bent nurimus, natūraliai atslūgs. Ministro Kauno retorika rodo priešingai. Jo pastaba, kad našta „nemažės, o kai kuriais atvejais ir didės”, numeta bet kokias iliuzijas apie greitą sugrąžinimą prie ikikonflikto lygio. Priežastis paprasta ir nesudėtinga suprasti: jau nupirktą techniką reikia aptarnauti, padidėjusius karių etatus reikia išlaikyti, naujai pastatytą infrastruktūrą – prižiūrėti. Tai ne vienkartinė investicija, o pasikartojanti eksploatacinė išlaida, kuri liks biudžete metai iš metų, net jeigu nauji dideli pirkimai sulėtėtų.
Tai reiškia, kad ateities Lietuvos vyriausybėms, nepriklausomai nuo politinės spalvos, teks priimti tą patį sprendimą kiekvienais metais iš naujo – arba laikytis 5–6 proc. BVP koridoriaus, arba viešai paaiškinti visuomenei ir sąjungininkams, kodėl nuo jo atsitraukiama. Politiškai antrasis variantas atrodo praktiškai neįmanomas, ypač kol regiono saugumo situacija nekeičia krypties į geresnę pusę.
Kas laukia toliau
Galutinis 2027 metų gynybos biudžeto skaičius bus paskelbtas artėjant rudens biudžeto svarstymams Seime, kai Kaunas, premjeras ir finansų ministras suderins tikslią sumą. Jau dabar aišku, kad ji nebus mažesnė už 5 proc. BVP – tai politiškai jau užfiksuota pozicija, kurios atsisakyti reikštų viešą signalą sąjungininkams ir pačiai Rusijai, kad įsipareigojimai gali svyruoti. Tokio signalo, regis, niekas Vilniuje šiuo metu duoti nenori.
Klausimas, kuris liks atviras ir po biudžeto patvirtinimo, – ar procentas nuo BVP virs realiu, apčiuopiamu kariniu pajėgumu tokiu pat tempu, kokiu jis auga popieriuje. Skaičiai lentelėse jau seniai įtikinę NATO sąjungininkus, kad Lietuva žaidžia rimtai. Belieka įsitikinti, kad tie patys skaičiai vienodai įtikina ir patį Lietuvos gynybos planavimą – kad milijardai virsta ne tik statistika tarptautinėse suvestinėse, bet ir realiu skydu ties rytine siena.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek procentų BVP Lietuva skiria gynybai ir ar ši suma išliks ateityje?
Lietuva 2026 metais skiria rekordinį 5,38 proc. BVP gynybai, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad penki procentai bendrojo vidaus produkto valstybei jau tapo minimalia riba, žemiau kurios nebus traukiamasi. Toks finansavimo lygis išliks ir po 2030 metų, nes reikės išlaikyti jau nupirktą techniką bei infrastruktūrą.
Kelinta Lietuva pagal gynybos išlaidas tarp NATO narių?
Pagal NATO paskelbtus duomenis, Lietuva 2026 metais yra pirmoje vietoje tarp visų 32 aljanso narių pagal didžiausią gynybos išlaidų dalį nuo BVP, skirdama 5,33 procento. Antroje vietoje rikiuojasi Estija su 5,1 proc., o NATO vidurkis siekia apie 2,8 proc.
Kur konkrečiai yra išleidžiami Lietuvos gynybos biudžeto pinigai?
Didelė dalis lėšų keliauja ginkluotei ir karinei technikai, įskaitant pėstininkų kovos mašinas, tankus, haubicas, artilerijos sistemas ir oro gynybą. Taip pat finansavimas skiriamas nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui bei Vokietijos brigados infrastruktūrai.
