Rugpjūčio 5 dieną Europos Komisija paskelbė skirianti 1,4 milijardo eurų Ukrainai iš pelno, sugeneruoto įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Lėšos į ES sąskaitą pervestos rugpjūčio 3 dieną, o pats paskelbimas nuskambėjo praėjus vos dienai po to, kai per naktinę Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 17 žmonių, o 44 buvo sužeisti.
Iš kur atsiranda šie pinigai
Svarbu tiksliai suprasti finansavimo mechanizmą, nes jis dažnai supainiojamas su pačiu turto konfiskavimu. ES pati Rusijos centrinio banko turto – apie 210 milijardų eurų, daugiausia laikomo Belgijos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo „Euroclear” – nekonfiskuoja ir neplanuoja perleisti Ukrainai tiesiogiai, nes tam kyla rimtų tarptautinės teisės klausimų. Vietoj to, nuo 2024 metų vasario galiojantis reglamentas įpareigoja centrinius vertybinių popierių depozitoriumus, laikančius įšaldytą Rusijos turtą, atidėti šio turto sugeneruotus grynuosius pinigų likučius ir jų palūkanas, kurių jie negali laisvai disponuoti – būtent šios palūkanos, o ne pats turtas, ir yra tai, kas pervedama Ukrainai.
Rugpjūčio 3 dieną gautas 1,4 milijardo eurų pervedimas – jau penktoji tokio pobūdžio išmoka, ankstesnę gavus šių metų kovą. Nuo 2022 metų, kai turtas buvo įšaldytas, iš viso sukaupta jau 8 milijardai eurų tokio netikėto (angl. windfall) pelno.
Kaip paskirstomi pinigai
Verta atkreipti dėmesį į konkretų šios sumos paskirstymą, nes jis atskleidžia svarbų niuansą, kurio dažnai trūksta trumpuose pranešimuose. Tik 5 procentai naujosios išmokos – apie 70 milijonų eurų – nukreipiami per Europos taikos priemonę (European Peace Facility), tiesiogiai finansuojančią karinę pagalbą. Likę 95 procentai, tai yra 1,33 milijardo eurų, nukreipiami per Ukrainos paskolų bendradarbiavimo mechanizmą (Ukraine Loan Cooperation Mechanism) – jie padės Ukrainai aptarnauti paskolas, anksčiau suteiktas per ES ir G7 paramos programas, o ne tiesiogiai finansuoti naujus karinius pirkimus.
Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškime pabrėžė, kad Rusija turi sumokėti už savo sukeltą žalą, o šios lėšos padės Ukrainai tęsti pasipriešinimą prieš tai, ką ji įvardijo kaip neteisėtą Rusijos karą.
Platesnis kontekstas: nuo palūkanų prie galimos didelės paskolos
Ši 1,4 milijardo eurų išmoka – palyginti nedidelė suma, sudėjus ją į platesnį kontekstą. 2025 metų gruodžio 11 dieną ES priėmė sprendimą, iš esmės pakeitusį patį Rusijos turto įšaldymo mechanizmą – vietoj ankstesnės tvarkos, reikalavusios kas šešis mėnesius vienbalsio visų valstybių narių pritarimo turto įšaldymo pratęsimui (tai teikė Vengrijai ir Slovakijai, laikomoms Maskvai palankiomis vyriausybėmis, galimybę užblokuoti sprendimą), dabar sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma ir galioja neribotą laiką.
Šis pakeitimas laikomas parengiamuoju žingsniu daug ambicingesniam planui – iki 165 milijardų eurų „reparacijų paskolai” Ukrainai, kuri padengtų šalies karinius ir biudžeto poreikius 2026–2027 metais, naudojant įšaldytą turtą kaip garantiją. Šio plano detalės turėjo būti suderintos 2025 metų gruodžio 18–19 dienų ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau planą stabdo Belgijos, kurioje fiziškai laikoma didžioji dalis turto (apie 185 milijardus eurų), nenoras vienai prisiimti teisinę ir finansinę atsakomybę, jei Rusija sėkmingai apskųstų šį sprendimą tarptautiniuose teismuose. ES svarsto suteikti Belgijai visų valstybių narių garantijas kaip šio nesutarimo sprendimo būdą.
Rusijos pozicija
Maskva nuosekliai atmeta šią politiką, teigdama, kad įšaldyto valstybės turto pajamų panaudojimas pažeidžia tarptautinę teisę. Rusija ne kartą įspėjo, kad imsis teisinių veiksmų, jei Vakarų valstybės išplės tokio turto panaudojimą – įspėjimas, tiesiogiai susijęs su Belgijos atsargumu dėl didesnio, 165 milijardų eurų plano.
Kodėl paskelbimo laikas nėra atsitiktinis
Paskelbimas apie naują 1,4 milijardo eurų išmoką nuskambėjo praėjus vos parai po vieno mirtiniausių pastarojo meto Rusijos smūgių Kyjivui. Von der Leyen ankstesniuose pareiškimuose šią ataką pavadino žiauria, o naujosios finansavimo išmokos komunikacija tiesiogiai susiejo paramos tęstinumą su konkrečiu, tuo metu įvykusiu Rusijos smūgiu – toks laikas, tikėtina, sustiprina politinę žinią, kad finansinis spaudimas Rusijai tęsis tol, kol tęsiasi karas.
Apibendrinimas
1,4 milijardo eurų išmoka – penktoji panašaus pobūdžio išmoka nuo karo pradžios, kylanti ne iš paties įšaldyto turto, o iš jo sugeneruotų palūkanų, ir daugiausia (95 procentai) skirta ne tiesioginei karinei pagalbai, o Ukrainos jau turimų paskolų aptarnavimui. Tai dalis platesnio, nuo 2022 metų veikiančio mechanizmo, kuris iš viso sugeneravo 8 milijardus eurų, ir kuris šiuo metu yra tarpinis žingsnis link daug didesnio, bet vis dar neišspręsto klausimo – galimos 165 milijardų eurų paskolos, kurios įgyvendinimą stabdo Belgijos reikalavimas dėl teisinių garantijų.
Kategorija: Pasaulyje
Žymos: Ukraina, ES, įšaldytas Rusijos turtas, finansinė parama, Ursula von der Leyen, Euroclear, karas Ukrainoje
Šaltiniai: EUobserver – EU hands Ukraine €1.4bn in interest from frozen Russian assets, Reuters/Yahoo Finance, EuNews.it, Voice of Vienna, GlobalSecurity.org – Frozen Russian Assets, Ukrainos Vyriausybės portalas
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip Europos Sąjunga finansuoja Ukrainą iš įšaldyto Rusijos turto?
Europos Sąjunga nekonfiskuoja pačio Rusijos centrinio banko turto, o Ukrainai perveda tik iš šio turto sugeneruotus pinigų likučius ir palūkanas. Šis mechanizmas leido nuo 2022 metų sukaupti 8 milijardus eurų, iš kurių naujausia 1,4 milijardo eurų išmoka buvo pervesta rugpjūčio mėnesį.
Kam konkrečiai naudojamos iš įšaldyto Rusijos turto palūkanų gaunamos lėšos?
Maždaug 5 procentai naujosios išmokos yra nukreipiami tiesioginei karinei pagalbai finansuoti per Europos taikos priemonę. Likę 95 procentai padeda Ukrainai aptarnauti anksčiau gautas paskolas per ES ir G7 paramos programas.
Kodėl yra stabdomas didesnis 165 milijardų eurų paskolos Ukrainai planas?
Planą suteikti didelę reparacijų paskolą Ukrainai biudžeto ir kariniams poreikiams padengti stabdo Belgijos nenoras vienai prisiimti teisinę bei finansinę atsakomybę. Belgijoje fiziškai laikoma didžioji dalis įšaldyto turto, todėl ji reikalauja visų ES valstybių narių garantijų.
