Zaporižstal – vieno didžiausių Ukrainos plieno gamintojų – darbuotojai metų metus išlaikė veikiantį kompleksą, nepaisant nuolatinių Rusijos dronų, raketų ir bombų atakų. Rugpjūčio 14 dieną Reuterio žurnalistai iš Zaporižios pranešė, kad beveik šimtmečio senumo gamyklai iškilo naujas iššūkis, nesusijęs su karo veiksmais tiesiogiai – importo kvotos ir anglies dioksido tarifai, kuriuos nuo liepos 1 dienos įvedė Europos Sąjunga.
Kas tiksliai pasikeitė
Nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliojo nauja ES plieno apsaugos priemonė, pakeitusi ankstesnę sistemą. Ukrainai skirta beniulinė (be muitų) eksporto kvota sumažinta iki maždaug 1,05 milijono tonų per metus laikotarpiui nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų birželio – tai 58,5 procento mažiau nei 2025 metais ir 48,1 procento mažiau nei 2024 metais. Ukraina praėjusiais metais į ES eksportavo 2,53 milijono tonų plieno. Viršijus naują kvotą, taikomas 50 procentų muitas – dvigubai daugiau nei anksčiau galiojęs 25 procentų tarifas.
Tuo pačiu metu, nuo 2026 metų sausio 1 dienos, visu pajėgumu pradėjo veikti Anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM) – sistema, pagal kurią importuotojai privalo apmokėti už prekėse, tarp jų plieną ir geležį, įskaičiuotą anglies dioksido kiekį, susietą su ES prekybos taršos leidimais kainomis. Ukrainos plieno gamintojams, kurių didžioji dalis gamybos priklauso nuo aukštakrosnių technologijos, tai reiškia papildomą, anksčiau neegzistavusią išlaidų eilutę parduodant produkciją Europos rinkoje.
Kodėl ES priėmė šį sprendimą
ES naująją priemonę pristato kaip atsaką į pasaulinį plieno gamybos perteklių, keliantį grėsmę patiems Sąjungos gamintojams. Bendra ES beniulinė importo kvota visoms šalims sumažinta maždaug 47 procentais, palyginti su 2024 metų atskaitos lygiu, o padidintas 50 procentų tarifas viršijus kvotą taikomas visoms valstybėms vienodai, ne vien Ukrainai – tai atitinka panašias priemones, kurias jau taiko JAV ir Kanada.
ES Tarybos atstovas nurodė, kad reglamente numatytos specialios nuostatos, įpareigojančios Europos Komisiją, paskirstant tarifines kvotas tarp šalių, atsižvelgti į Sąjungos narystės siekiančių valstybių, patiriančių išskirtinę ir tiesioginę saugumo grėsmę, situaciją – tai tiesiogiai nurodo į Ukrainą kaip pavyzdį tokios valstybės. Vis dėlto, nepaisant šios nuostatos egzistavimo, Ukrainai skirta konkreti kvota kritikuojama kaip nepakankama.
Ekonominis poveikis Ukrainai
Plienas sudaro apie 15 procentų viso Ukrainos eksporto, o ES iki šiol pirkdavo apie keturis penktadalius (79–80 procentų) šios produkcijos. Naujosios kvotos, palyginti su 2025 metų eksporto apimtimis, reiškia maždaug 60 procentų mažesnę leidžiamą eksporto apimtį be papildomų muitų.
Skirtingi šaltiniai pateikia panašaus masto, bet nevienodus konkrečius ekonominio poveikio įvertinimus. Ukrainos darbdavių federacija vertina, kad apribojimai gali kainuoti 1,2 milijardo dolerių prarastų užsienio valiutos pajamų ir sumažinti BVP 0,6 procento. Kito vertinimo duomenimis, trumpuoju laikotarpiu bendras CBAM ir naujų kvotų poveikis gali sumažinti Ukrainos BVP 0,6–1 procentu, o iki 2030 metų, jei situacija nesikeis, kaupiamasis neigiamas poveikis gali pasiekti 2,5–3 procentus BVP. Analitinis centras GMK Center savo tyrime nurodo, kad CBAM poveikis, jei jis nebus sušvelnintas, iki 2030 metų gali visiškai panaikinti Ukrainos plieno eksportą į ES.
Konkretus, jau realiai patirtas pavyzdys – „ArcelorMittal Kryvyi Rih”, didžiausias Ukrainos plieno gamintojas, vien per 2026 metų pirmąjį ketvirtį prarado 300 tūkstančių tonų Europos užsakymų.
Kaip į tai reaguoja gamintojai
„Metinvest” grupė, valdanti Zaporižstal gamyklą, svarsto perorientuoti didelę gamybos dalį nuo galutinio plieno produkto prie ketaus (pig iron) – pusiau apdoroto produkto, kuriam naujosios kvotos netaikomos. Toks sprendimas, „Metinvest” operacijų direktoriaus Oleksandro Myronenkos teigimu, galėtų palikti neveikiančius iki pusės gamyklos pajėgumų, o darbuotojus, dirbusius ties plieno apdorojimo linijomis, tektų perkelti į kitas pareigas.
„Vietoj paramos iš Europos Sąjungos, mes susiduriame su apribojimais”, – tokį vertinimą Reuteriui pateikė Myronenko, apibendrindamas nuotaikų pokytį pramonėje, kuri 2022 metais po Rusijos invazijos gavo laikiną muitų panaikinimą kaip paramos gestą, o dabar susiduria su priešinga kryptimi.
Karo sukeltas kontekstas apsunkina situaciją dar labiau
Naujosios ES taisyklės Ukrainos plieno pramonę pasiekia tuo metu, kai ji jau susiduria su keliais kitais, tiesiogiai su karu susijusiais iššūkiais. Rusijos atakos į Ukrainos jūrų koridorių Juodojoje jūroje faktiškai nutraukė pagrindinį plieno eksporto bei žaliavų importo maršrutą, priversdamos gamintojus rinktis brangesnius sausumos ir geležinkelio maršrutus. Nuo 2026 metų rugpjūčio Ukrainos plieno gamintojams papildomai teks susidurti su 30 procentų padidintais vidaus geležinkelio krovinių tarifais.
Pati Zaporižstal gamykla neseniai patyrė tiesioginį Rusijos smūgį, per kurį žuvo septyni darbuotojai, o gamyklos veikla buvo laikinai sustabdyta – tai įvyko nepriklausomai nuo ES kvotų klausimo, bet iliustruoja, su kokiu vienu metu veikiančių grėsmių deriniu susiduria Ukrainos plieno sektorius: tiesioginiai kariniai smūgiai, sutrikdyta logistika ir dabar – susiaurėjusi prieiga prie svarbiausios eksporto rinkos.
Alternatyvos ir dalinis sušvelninimas
Ne visos prekybos kryptys Ukrainos plieno gamintojams tapo sunkesnės. Jungtinė Karalystė ir Ukraina yra sudariusios prekybos susitarimą, numatantį nulinius muitus Ukrainos plienui nuo 2026 metų – tai suteikia gamintojams bent dalinę alternatyvą, nors JK rinka pagal apimtį toli gražu neprilygsta ES rinkai. Verta paminėti ir tai, kad Ukrainos plienui neseniai apribotą prieigą prie savo rinkos taip pat susiaurino ir JAV – 2025 metų birželį administracija panaikino anksčiau Ukrainai taikytą Section 232 tarifo išimtį ir padvigubino tarifą iki 50 procentų, taip suvienodindama Ukrainos padėtį su kitomis valstybėmis.
Apibendrinimas
Nauja ES plieno apsaugos priemonė ir visu pajėgumu veikiantis CBAM mechanizmas Ukrainos plieno pramonei reiškia reikšmingą, keliais skirtingais kanalais veikiantį finansinį spaudimą – nuo tiesiogiai apskaičiuojamų kvotų apribojimų iki sunkiau prognozuojamo ilgalaikio CBAM poveikio. Nors ES oficialiai teigia priemones taikanti vienodai visoms valstybėms ir tai darant dėl pasaulinio plieno pertekliaus, o reglamente numatyta galimybė atsižvelgti į Ukrainos ypatingą saugumo situaciją, praktikoje skirtos kvotos gamintojų, tokių kaip „Metinvest” ir „ArcelorMittal Kryvyi Rih”, vertinamos kaip nepakankamos, atsižvelgiant į jau patiriamus karo sukeltus nuostolius bei logistikos apribojimus.
Šaltiniai: Euromaidan Press – Ukraine’s Zaporizhstal may idle half its capacity, GMK Center / Reuters – Cuts to EU quotas are putting increased pressure on Ukrainian steelmakers, Global Banking and Finance – Ukraine’s Steel Industry Faces EU Quotas and Tariffs Amid War, EU Today – EU Steel Import Rules Could Leave Half of Zaporizhstal Capacity Idle, Kyiv Independent – New EU steel quotas are a crippling hit to Ukraine’s industry, Hellenic Shipping News – EU cuts Ukraine’s duty-free steel quota by 59%, GMK Center – Yulia Proskurova interview
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokį poveikį Ukrainos plieno pramonei daro naujos ES kvotos ir CBAM?
Nuo 2026 metų liepos įsigaliojusios naujos ES kvotos ir anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas sumažina Ukrainos bemuitį plieno eksportą maždaug 60 procentų. Tai sukelia didžiulį finansinį spaudimą, gali sumažinti šalies BVP ir iki 2030 metų kelti grėsmę visam plieno eksportui į Europos rinką.
Kaip Ukrainos plieno gamintojai reaguoja į naujus Europos Sąjungos apribojimus?
Gamintojai, tokie kaip Metinvest grupei priklausanti Zaporižstal gamykla, svarsto perorientuoti gamybą nuo galutinio plieno prie ketaus, kuriam kvotos netaikomos. Dėl tokių sprendimų gali tapti neveikiantys iki pusės gamyklos pajėgumų, o darbuotojus tektų perkelti į kitas pareigas.
Kokių papildomų sunkumų patiria Ukrainos plieno sektorius karo sąlygomis?
Plieno pramonė Ukrainoje susiduria su Rusijos atakomis, kurios tiesiogiai niokoja gamyklas ir nutraukė pagrindinį jūrų eksporto bei žaliavų importo maršrutą. Papildomai gamintojams tenka naudotis brangesne sausumos logistika ir nuo rugpjūčio susidurti su 30 procentų padidintais vidaus geležinkelio krovinių tarifais.
