Katanijos oro uostas, kasdien aptarnaujantis apie 40 tūkstančių keleivių, per pastarąją savaitę buvo priverstas stabdyti veiklą tiek kartų, kad vietos gyventojai jau nustojo skaičiuoti. Etna, aukščiausias aktyvus ugnikalnis Europoje, nerimsta jau šeštą dieną iš eilės, o pelenų debesys pasiekė net Libiją.
Tai nėra vienkartinis incidentas, kurį galima nurašyti blogam orui ar techniniam gedimui. Tai ištisa savaitė chaoso, kainavusi Sicilijai vasaros turizmo sezono viduryje — pačiu blogiausiu metu, kokį tik galima įsivaizduoti.
Kas iš tikrųjų vyksta ant ugnikalnio
Italijos geofizikos ir vulkanologijos institutas, tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip patikimiausias šaltinis apie Viduržemio jūros regiono seisminį ir vulkaninį aktyvumą, fiksuoja intensyvią išsiveržimo fazę iš dviejų angų — maždaug 2750 ir 2360 metrų aukštyje. Iš jų nenutrūkstamai teka lavos srautai, o virš Voragine kraterio kyla tankūs pelenų debesys. Institutas šiuo metu Etnos aviacijos spalvos kodą laiko raudonu — tai aukščiausias galimas pavojaus lygis lakūnams, signalizuojantis, kad pelenai ore kelia tiesioginę grėsmę orlaiviams.
Vulkaninis pelenas nėra tiesiog dulkė, kuri nusėda ant automobilių stogų. Tai smulkios stiklo ir uolienų dalelės, galinčios per kelias minutes sugadinti reaktyvinio variklio turbiną, aptemdyti pilotų matomumą ir net sustabdyti variklį skrydžio metu. Būtent dėl šios priežasties oro uostų operatoriai nerizikuoja — vos tik pelenų koncentracija tam tikrame sektoriuje viršija saugų lygį, oro erdvė uždaroma nedelsiant, nepaisant to, kiek keleivių lieka įstrigę terminaluose.
Skaičiai, kurie parodo tikrąjį mastą
Katanijos oro uosto operatorius, bendrovė SAC, skelbia sausus, bet iškalbingus duomenis. Nuo rugpjūčio 8 iki 11 dienos atšaukta apie 400 išvykstančių skrydžių. Rugpjūčio 12-ąją prie jų prisidėjo dar 52. Skaičiuojant kartu su atšauktais atvykstančiais reisais, bendras praradimų skaičius nuo intensyvėjančios išsiveržimo fazės pradžios siekia apie 700 skrydžių.
O tada atėjo rugpjūčio 14-oji, ir situacija tapo dar blogesnė. Per savaitę nuo praėjusio ketvirtadienio iki šios trečiadienio atšaukta daugiau nei trečdalis visų suplanuotų 1974 skrydžių. Oro uosto valdytojai teigia, kad tokio masto sutrikimų nebuvo matę daugiau nei du dešimtmečius — o tai reiškia, kad net patyrę darbuotojai, mačiusieji ne vieną Etnos išsišokimą, šįkart pripažįsta situaciją išskirtine.
Kai kurie keleiviai terminale laukė perkėlimo į kitą oro uostą kelias paras iš eilės. Vien ketvirtadienio vakarą apie tris šimtus žmonių laukė, kol bus surasta vieta juos nugabenti kitu maršrutu.
Kur dingsta lėktuvai
Daugiau nei 250 skrydžių buvo perkelta į kitus Sicilijos oro uostus. Comiso oro uostas nuo krizės pradžios priėmė daugiau nei šimtą papildomų reisų, Palermas per vieną vienintelę rugpjūčio 11 dienos parą sulaukė apie penkiasdešimt nukreiptų lėktuvų, dar dvidešimt du buvo pridėti vėliau. Įdomu tai, kad net Comiso, laikytas atsarginiu variantu, trumpam sustabdė veiklą vakare dėl pelenų krituliais tapusio pačiame regione, kol grįžo prie įprasto darbo grafiko.
Nukentėjo ne tik Sicilija. Maltos tarptautinis oro uostas naktį į rugpjūčio 12 dieną taip pat pranešė apie atšaukimus ir vėlavimus, o keleiviams patarė sekti oro uosto pranešimus nuolat, nes situacija keitėsi kas kelias valandas. Vulkaninių pelenų patariamasis centras savo biuletenyje nurodė, kad tankiausias pelenų sluoksnis kabo virš Sicilijos, o silpnesnės koncentracijos siekia teritoriją tarp rytinės Maltos ir šiaurinės Libijos.
Žemė virstanti pelenais miesto gatvėse
Katanijos gyventojams tai jau nebe naujiena, bet kiekvieną kartą tas pats vaizdas kelia nerimą — juodi pelenai dengia gatves, stogus, automobilius, ir miesto tarnybos priverstos organizuoti papildomą valymą. Panašūs epizodai kartojosi jau ir ankstesniais metais, tad vietos valdžia turi nusistovėjusią rutiną: ribojamas dviračių eismas, mažinamas leistinas greitis, gyventojai raginami vengti fizinio krūvio lauke.
Šįkart trikdžiai persimetė ir į kitas transporto sistemas. Italijos geležinkelių bendrovė Trenitalia paskelbė, jog į Palermo–Mesinos–Katanijos maršrutą įtraukė šešis papildomus traukinius — akivaizdus ženklas, kad dalis keleivių, negalinčių skristi, ieško alternatyvos sausumoje. Traukiniu iš Katanijos į Palermą kelionė trunka kelias valandas ilgiau nei skrydžiu, tačiau, kaip parodė ši savaitė, dažnai tai vienintelis realus pasirinkimas.
Politinis atgarsis
Ne visi šios istorijos veikėjai — vulkanai ir orlaiviai. Italijos civilinės saugos ir jūrų politikos ministras Nello Musumeci viešai pripažino, kad pasikartojantys Katanijos oro uosto uždarymai vasaros piko metu atgaivino seną, dešimtmečius neišspręstą infrastruktūros problemą. Jo teigimu, klausimas, kaip Sicilija turėtų spręsti pasikartojantį vulkaninės veiklos poveikį pagrindiniam salos oro uostui, jam buvo žinomas dar tada, kai jis vadovavo Katanijos provincijai, ir jau tuomet siūlytas planas dėl alternatyvios oro uosto infrastruktūros liko neįgyvendintas.
Šis komentaras iš esmės nusako pagrindinę problemą — Katanijos oro uostas stovi vos kelis kilometrus nuo vieno aktyviausių ugnikalnių pasaulyje, o alternatyvų, galinčių jį pilnai pakeisti didelio masto krizės atveju, regione tiesiog nėra pakankamai. Comiso ir Palermas gali priimti dalį srauto, bet ne visą — abu oro uostai per maži, kad atlaikytų visą Katanijos apkrovą ilgesnį laiką.
Kodėl Etna tokia nenuspėjama
Etna nėra tipas ugnikalnio, kuris išsiveržia vieną kartą per dešimtmetį ir tada tyliai snaudžia. Tai vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje, ir jo istorija skaičiuoja išsiveržimus tūkstančiais per pastaruosius pusę milijono metų. 3 320 metrų aukščio kūgis retai visiškai nurimsta ilgesniam laikui — dažniausiai kalbama ne apie tai, ar bus naujas epizodas, o apie tai, kada.
Būtent dėl šio nuolatinio aktyvumo Katanijos oro uostas per pastaruosius kelerius metus uždarinėjamas pakartotinai — panašūs incidentai fiksuoti ir 2023-iaisiais, ir 2024-aisiais, kai pelenai taip pat priverčė stabdyti visą veiklą kelioms dienoms iš eilės. Skirtumas šįkart — trukmė ir intensyvumas. Šešios dienos nepertraukiamos veiklos su kartotiniais uždarymais yra ženkliai ilgesnis laikotarpis nei ankstesni epizodai, ir tai kelia klausimą, ar regiono infrastruktūra apskritai pritaikyta gyventi šalia tokio kaimyno.
Turistų istorijos iš terminalo
Statistika visada atrodo abstrakčiai, kol jos nepaverti konkrečiu žmogumi, sėdinčiu ant lagamino Katanijos terminale. Viena keleivė, skridusi per Dubajų į Šri Lanką, žiniasklaidai pasakojo, kad jos pirmasis reisas trečiadienį buvo atšauktas, paskui perkeltas į penktadienį — o tada atšauktas ir tas. Panašių istorijų per savaitę susikaupė šimtai, ir kiekviena iš jų reiškia sugadintą atostogų planą, praleistą darbo susitikimą ar praleistą šeimos šventę.
Ypač sudėtinga situacija tiems, kurie skrenda per Katanijos oro uostą tranzitu — jiems reikia ne tik naujo skrydžio iš Sicilijos, bet ir persėdimo derinimo tolimesniuose maršruto etapuose. Kai vienas oro uosto sektorius užsidaro kelioms valandoms, visa kelionės grandinė gali suirti per kelias minutes, o naujo bilieto paieška vasaros piko metu, kai dauguma skrydžių ir taip perpildyti, tampa atskira galvos skausmo priežastimi.
Ekonominis smūgis salos turizmui
Rytinė Sicilija, kurios širdis yra Katanija, vasarą gyvena beveik vien iš turizmo. Etna pati savaime yra viena populiariausių lankytinų vietų regione — turistai kopia į jos šlaitus, važiuoja ekskursijomis aplink krateri, o vietos verslai nuo restoranų iki suvenyrų parduotuvių priklauso nuo nenutrūkstamo lankytojų srauto. Ironiška, bet tas pats ugnikalnis, traukiantis turistus, dabar tuos pačius turistus ir atbaido, uždarydamas kelią į salą.
Viešbučių ir nuomojamo būsto savininkai jau skaičiuoja nuostolius — kiekviena atšaukta kelionė reiškia prarastą nakvynę, praleistą vakarienę restorane, neparduotą ekskursiją. Kol tikslios sumos dar nepaskelbtos, regiono verslo asociacijos jau kalba apie rimtą smūgį būtent tuo metu, kai metinės pajamos paprastai pasiekia piką.
Kodėl lakūnai taip bijo pelenų, o ne pačios lavos
Nespecialistui gali atrodyti keista, kad oro uostas užsidaro dėl dulkių debesies, kai pati lava teka kalno šlaituose, gerokai toliau nuo kilimo ir tūpimo tako. Bet aviacijos inžinieriai šią baimę pagrindžia konkrečiais istoriniais incidentais. Devintajame dešimtmetyje keli keleiviniai lėktuvai, netyčia įskridę į vulkaninių pelenų debesį virš Indonezijos ir Aliaskos, prarado variklių galią skrydžio metu — pelenai, patekę į turbiną, ten išsilydo dėl aukštos temperatūros ir vėl sukietėja ant menčių, blokuodami oro srautą. Kelios tokios istorijos baigėsi laimingai tik todėl, kad pilotams pavyko iš naujo paleisti variklius žemesniame aukštyje, kur pelenų koncentracija sumažėjo.
Būtent todėl šiuolaikinė aviacijos sistema laikosi principo „geriau apsidrausti, nei rizikuoti“ — jei pelenų koncentracija tam tikrame ore erdvės sektoriuje viršija saugumo ribą, sektorius uždaromas visiems be išimties, nepriklausomai nuo to, kokį lėktuvą skraidina konkreti oro linija ar kiek kartų panašiu maršrutu skrista be problemų. Vulkaninių pelenų patariamieji centrai, tokie kaip Tulūzos VAAC, prižiūrintis Europos regioną, kas kelias valandas atnaujina žemėlapius, rodančius, kur debesis šiuo metu juda ir kokio tankio jis yra.
Ką tai reiškia keliaujantiems
Jei planuojate kelionę į rytinę Siciliją artimiausiu metu, situacija reikalauja lankstumo, kurio dauguma žmonių paprastai neplanuoja įtraukti į atostogų biudžetą. Oro uosto operatorius nuolat primena — prieš vykstant į oro uostą, būtina tikrinti skrydžio statusą tiesiogiai pas oro vežėją, o ne pasikliauti bendra informacija internete, nes situacija keičiasi kelis kartus per parą priklausomai nuo vėjo krypties ir pelenų sklaidos.
Kompensacijų klausimas čia taip pat neaiškus dauguma atvejų. Kadangi sutrikimą sukėlė gaivalinė nelaimė, o ne oro vežėjo kaltė, standartinė Europos Sąjungos kompensacijos tvarka pagal reglamentą dėl keleivių teisių tokiais atvejais dažniausiai netaikoma. Tai nereiškia, kad keleiviai lieka be jokios pagalbos — vežėjai vis tiek privalo pasirūpinti maistu, nakvyne ir alternatyviu maršrutu, tik pinigine kompensacija už patį vėlavimą pasikliauti nevertėtų.
Praktiškai tai reiškia ir tai, kad kelionės draudimas šįkart gali tapti ne formalumu, o realia pagalba. Dauguma standartinių draudimo polisų numato kompensaciją už papildomas nakvynės ir maisto išlaidas, susidariusias dėl force majeure aplinkybių, tarp kurių aiškiai įvardijamas ir gaivalinės nelaimės sukeltas skrydžio sutrikimas. Prieš vykstant į regionus, kuriuose įprasta padidėjusi seisminė ar vulkaninė veikla, verta iš anksto patikrinti, ar konkretus polisas tokį atvejį apskritai dengia — dalis pigesnių draudimo paketų šią riziką tiesiog išbraukia iš sąrašo mažomis raidėmis.
Kol Etna nenurimsta, o pelenų stulpas tebekyla virš Voragine kraterio, Katanijos oro uosto istorija lieka atvira. Vulkanologai stebi situaciją kas valandą, tačiau tikslios prognozės, kada aktyvumas nuslūgs, kol kas niekas duoti negali — su tokiu kaimynu Sicilijos gyventojai tiesiog išmoko gyventi neplanuodami per toli į priekį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Katanijos oro uostas uždaromas dėl Etnos išsiveržimo?
Oro uostas uždaromas todėl, kad vulkaniniai pelenai kelia tiesioginę grėsmę orlaiviams. Smulkios stiklo ir uolienų dalelės gali per kelias minutes sugadinti reaktyvinio variklio turbiną bei aptemdyti pilotų matomumą.
Kiek skrydžių buvo atšaukta Katanijos oro uoste?
Nuo intensyvėjančios išsiveržimo fazės pradžios iki rugpjūčio vidurio bendras atšauktų skrydžių skaičius pasiekė apie 700. Per savaitę buvo atšaukta daugiau nei trečdalis iš visų suplanuotų 1974 skrydžių.
Ar keleiviai gali gauti kompensacijas už atšauktus skrydžius Sicilijoje?
Kadangi skrydžių sutrikimą sukėlė gaivalinė nelaimė, o ne oro vežėjo kaltė, standartinė Europos Sąjungos finansinė kompensacija už vėlavimą dažniausiai netaikoma. Visgi vežėjai privalo pasirūpinti keleivių maistu, nakvyne ir alternatyviu maršrutu.





























