Penkiasdešimt trejų metų Nona, gyventoja iš Talibura kaimo Rytų Nusa Tenggaros provincijoje, tą akimirką buvo namuose su šeima. „Buvo labai stiprus smūgis, sukrėtimas buvo toks stiprus”, – pasakojo ji Reuters. Name buvo trylika žmonių. Visi jie puolė bėgti gelbėtis.
Tai buvo šeštadienio, rugpjūčio 15-osios, ankstyvas rytas – 5:58 val. vietos laiku, kai po Indonezijos Florese salos pakrante trenkė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas. Kelios valandos vėliau paaiškėjo, kad tai vienas mirtinausių gaivalinių įvykių, ištikusių šalį per pastaruosius metus.
Skaičius, kuris vis dar auga
Indonezijos Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra šeštadienį patvirtino, kad žuvo mažiausiai 47 žmonės. Skaičius per pačią parą kilo nevienodai – ankstyvieji pranešimai kalbėjo apie du žuvusius, vėliau apie dvidešimt, tada apie trisdešimt aštuonis, ir galiausiai pasiekė dabartinę ribą. Tokia dinamika tipiška didelio masto katastrofoms tolimuose, sunkiai pasiekiamuose regionuose – oficialūs skaičiai visada atsilieka nuo realybės, kol gelbėtojai fiziškai pasiekia kiekvieną nukentėjusią vietovę.
O būtent tai ir yra didžiausia problema šįkart. Pareigūnai baiminasi, kad aukų skaičius dar kils, nes gelbėjimo komandos dar nepasiekė regiono, esančio arčiausiai epicentro. Ryšio signalai ten nutrūkę, o keliai – užversti nuošliaužų.
Kur ir kaip smogė gamta
JAV geologijos tarnyba (USGS) nustatė, kad drebėjimo epicentras buvo apie 68 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Endės miesto, Rytų Nusa Tenggaros provincijoje, dešimties kilometrų gylyje. Indonezijos geofizikos agentūra BMKG savo matavimais nurodė šiek tiek didesnį gylį – penkiolika kilometrų. Toks nedidelis skirtumas tarp skirtingų tarnybų vertinimų – įprastas dalykas seisminėje analizėje ir esminės situacijos nekeičia.
Per parą salą sukrėtė daugiau nei 230 papildomų smūgių – stipriausias iš jų siekė 6,2 balo. Vėliau tą pačią dieną, už tūkstančių kilometrų, Sumatros saloje vakaruose įvyko dar vienas, 6,9 balo drebėjimas – tačiau, kaip nurodė USGS, pranešimų apie žalą ar aukas iš ten kol kas negauta.
USGS skaičiavimais, daugiau nei pusė milijono žmonių Floreso saloje galėjo pajusti labai stiprų drebėjimą, o vidutinio ar stipraus intensyvumo virpėjimą – dar keli milijonai žmonių plačiame regione. Stiprus siūbavimas jaustas Rytų Nusa Tenggaroje, Vakarų Nusa Tenggaroje ir dalyje Pietų Sulavesio – tokį geografinį mastą sunku suvokti Europos skaitytojui, pripratusiam prie kompaktiškesnių atstumų.
Cunamio grėsmė – ir atšaukimas
Netrukus po pirmojo smūgio Indonezijos meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūra (BMKG) paskelbė cunamio perspėjimą paveiktoms pakrantėms, ragindama gyventojus trauktis nuo paplūdimių ir upių krantų į aukštesnes vietas. Tai standartinė, gerai išbandyta protokolo dalis – povandeninis žemės drebėjimas tokio stiprumo visada kelia riziką, kad bus išstumtas didelis vandens kiekis.
Šįkart pavojus neišsipildė. Stebėjimo duomenys parodė, kad reikšmingų jūros lygio pokyčių, keliančių grėsmę pakrantės bendruomenėms, nebuvo, ir perspėjimas buvo atšauktas. Australijos cunamio perspėjimo centras taip pat patvirtino, kad povandeninis drebėjimas nekels jokios cunamio grėsmės Australijos žemynui, saloms ar teritorijoms.
Verta priminti, kad tai jau ne pirmas kartas, kai šis regionas patiria panašaus masto katastrofą. BMKG duomenimis, 1992 metais ta pati vietovė buvo ištikta 7,5 balo drebėjimo, kuris tuo metu sukėlė didžiulius griuvėsius. Istorija, deja, kartojasi – ir tai savaime kelia klausimą, kiek gerai per tris dešimtmečius pavyko sustiprinti regiono atsparumą.
Palaidoti kaimai ir nutrūkusi transporto arterija
Didžiausią nerimą kelia informacija, kurią pateikė Fathuras Rahmanas, vadovaujantis Paieškos ir gelbėjimo tarnybai Maumerėje, Sikkos regencijos sostinėje. Jo teigimu, žemės drebėjimo sukeltos nuošliaužos palaidojo ar atkirto daugybę atokių kaimų šešiose Floreso salos regencijose. Kai kurie kaimai, anot jo, palaidoti visiškai.
Situaciją dar labiau apsunkina infrastruktūros trūkumas – trūksta sunkiosios technikos, reikalingos griuvėsiams ir žemės masėms pašalinti. Valdžia į regioną nusiuntė tris sraigtasparnius ir gelbėjimo laivą, skirtus logistikai ir skubios pagalbos operacijoms, įskaitant galimą gyventojų evakuaciją.
Rytų Nusa Tenggaros policijos vadovas Rudi Darmoko nurodė, kad Endės regencijoje nuošliaužos nutraukė Trans-Floreso greitkelį – maždaug 700 kilometrų ilgio asfaltuotą kalnų kelią, jungiantį Labuan Bajo ir Larantuką ir sudarantį pagrindinę salos transporto arteriją. Kai toks kelias nutrūksta, izoliuojami ne pavieniai namų ūkiai, o ištisi rajonai, kuriems pagalba dabar gali pasiekti tik oru arba jūra.
Elektros tiekimo sutrikimai miestuose ir kaimuose taip pat apsunkino informacijos srautą ir apsunkino paieškos bei gelbėjimo darbus – pareigūnas pripažino, kad ryšio sutrikimai trukdo tiksliai suskaičiuoti žalą ir aukas.
Uosto mieste – griuvėsiai realiu laiku
Maumerės uosto mieste vaizdo įrašas, paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook” ir Reuters patvirtintas kaip autentiškas, užfiksavo pastato dalį, virstančią dulkėmis ir griuvėsiais, kol žmonės gatvėje šaukė ir bėgo. Tokie kadrai, kad ir kaip sunku juos žiūrėti, tapo svarbiu šaltiniu žurnalistams, dirbantiems vietovėse, kur oficiali informacija atkeliauja pavėluotai.
Pačioje Maumerėje gelbėtojai jau rado dvidešimt žuvusiųjų, šešis sužeistuosius ir du po griuvėsiais įstrigusius žmones, patvirtino Rahmanas. Ligoninėse medicinos personalas iš atsargumo evakavo pacientus iš pastatų – vietinė televizija rodė, kaip darbuotojai lauk nešė lovas, lašelinių stovus ir deguonies balionus, kad įrengtų laikinas gydymo zonas atvirame ore. Toks atsargumas suprantamas, kai bet kuris pastatas, dar prieš dieną atrodęs saugus, gali pasirodyti struktūriškai pažeistas po tokio stiprumo drebėjimo bei šimtų vėlesnių smūgių.
Žalos mastas skaičiais
Preliminarūs duomenys, surinkti pirmosiomis parytmis, rodo, kad 157 namai buvo stipriai apgadinti, 41 – vidutiniškai, o 148 – lengvai. Žala nustatyta ir 87 mokyklose, 18 sveikatos priežiūros įstaigų, penkiose maldos vietose bei šešiuose administraciniuose pastatuose, taip pat kitoje infrastruktūroje.
Šie skaičiai, nors ir preliminarūs, jau dabar rodo, kaip plačiai drebėjimas paveikė kasdienį regiono gyvenimą – ne tik gyvenamuosius namus, bet ir švietimo bei sveikatos sistemas, kurios šiaip jau ir taip dažnai stokoja išteklių atokiose Indonezijos salose.
Kodėl Indonezijai tai nėra netikėtumas
Indonezija yra viena seismiškai aktyviausių vietų pasaulyje – šalis stovi ant vadinamojo Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedo”, zonos, kurioje susikerta kelios tektoninės plokštės, todėl žemės drebėjimai čia – ne retenybė, o kasdienybės dalis. Būtent todėl šalyje egzistuoja gerai išvystyta cunamio perspėjimo sistema ir patyrusios gelbėjimo tarnybos, sugebančios per kelias valandas reaguoti net ir į itin atokius regionus.
Tačiau geografinė regiono struktūra – daugybė mažų salų, ribota transporto infrastruktūra, kalnuotas reljefas – reiškia, kad net ir gerai parengta sistema susiduria su fiziniais apribojimais. Rytų Nusa Tenggara, kaip pastebi analitikai, susideda iš daugybės salų, todėl transportas ir prieinamumas per katastrofas tampa esminiu iššūkiu, nesvarantiu, kiek gerai valdžia iš anksto planavo reagavimą.
Kas laukia toliau
Al Jazeera žurnalistė Jessica Washington, pranešanti iš Indonezijos sostinės Džakartos, perspėjo, kad papildomi smūgiai gali tęstis dar kelias dienas. Tai reiškia, kad ir taip nusilpusi infrastruktūra – dalinai sugriuvę pastatai, nestabilūs šlaitai – patirs papildomą spaudimą, o gelbėtojų darbas taps dar pavojingesnis.
Vietos valdžios institucijos sako toliau stebinčios situaciją ir vertinančios tolesnių papildomų smūgių riziką. Praktikoje tai reiškia lėtą, dalimis vykstantį procesą – kiekvienas naujas pasiektas kaimas atneša naujus, dažnai liūdnus skaičius, o kiekviena diena be ryšio su atokiausiais regionais reiškia neapibrėžtumą, kurio niekas negali panaikinti greičiau, nei fiziškai leidžia sugriuvusi infrastruktūra.
Tarptautinė bendruomenė šiuo metu stebi situaciją iš šalies – oficialios paramos prašymai dar neskelbti, tačiau, sprendžiant iš žalos masto, panašu, kad Indonezijai gali prireikti tarptautinės pagalbos, ypač sunkiosios technikos ir medicininių išteklių srityje, kad būtų galima pasiekti giliausiai užblokuotus regionus.
Kol kas vienintelis tikras skaičius, kurį galima patvirtinti, yra keturiasdešimt septyni. Deja, viskas rodo, kad tai – ne galutinis rezultatas, o tik dabartinė, dar besikeičianti akimirkos nuotrauka tragedijos, kurios pilnas mastas paaiškės tik tada, kai gelbėtojai galiausiai pasieks kiekvieną iki šiol nutildytą kaimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks buvo Indonezijos Floreso saloje įvykusio žemės drebėjimo stiprumas?
Indonezijos Floreso salos pakrantėje trenkė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas. Jis įvyko ankstyvą šeštadienio rytą ir sukėlė šimtus papildomų smūgių.
Kiek žmonių žuvo per žemės drebėjimą Indonezijoje?
Nelaimių valdymo agentūra patvirtino, kad žuvo mažiausiai 47 žmonės. Pareigūnai baiminasi, kad aukų skaičius dar augs, nes gelbėtojai dar nepasiekė visų atokių kaimų.
Ar po žemės drebėjimo Indonezijoje kilo cunamis?
Po drebėjimo pradžioje buvo paskelbtas cunamio perspėjimas, tačiau vėliau jis buvo atšauktas. Stebėjimo duomenys parodė, kad reikšmingų jūros lygio pokyčių nebuvo.
