Rugpjūčio 15 dieną Talibanas paminėjo penktąsias metines nuo sugrįžimo į valdžią Afganistane. Prie buvusios JAV ambasados Kabule surengtas karinis paradas – šarvuota technika, vėliavos ir plakatai, o valdžia šią dieną vadina „pergalės diena” prieš Vakarų dominavimą. Tuo pat metu, praėjus vos dienai iki minėjimo, Tarptautinis gelbėjimo komitetas (IRC) paskelbė, kad šalies humanitarinės pagalbos poreikiai pasiekė rekordinį lygį, o beveik pusė gyventojų šiuo metu gyvena krizės sąlygomis.
Kaip Talibanas mini savo penkmetį
Vidaus reikalų ministras Sirajuddinas Haqqanis vaizdo kreipimesi pareiškė, kad sugrįžimas į valdžią – „moralės, drąsos” ir „dieviškos pagalbos” rezultatas, tačiau taip pat retai pripažino, kad šalyje „vis dar gali egzistuoti problemų”. Vieno Kabulo prekybininko, dalyvavusio šeštadienio ceremonijose, žodžiai atspindi oficialų pasakojimą: „Mes nugalėjome didžią imperiją, ir nugalėsime ją vėl”, – kalbėdamas apie JAV ir jos sąjungininkes.
Jums taippat gali patikti...
Talibano užsienio reikalų ministerijos pavaduojantis atstovas spaudai Zia Ahmadas Takalas pranešė, kad penkmečio minėjimo ceremonijos vyko ir keliose užsienio sostinėse – Pakistane, Kinijoje, Uzbekistane, Irane, Turkijoje ir Malaizijoje. Tai netiesiogiai atskleidžia laipsnišką, nors ir toli gražu ne visuotinį, Talibano diplomatinį įtvirtinimą regione – nė viena šalis oficialiai nepripažįsta Talibano vyriausybės, tačiau praktinis bendravimas su kai kuriomis kaimyninėmis bei regioninėmis valstybėmis akivaizdžiai vyksta.
Humanitarinės krizės mastas
IRC ataskaita, paskelbta rugpjūčio 14 dieną, pateikia konkrečius, susirūpinimą keliančius skaičius. Afganistanas įžengia į šeštuosius sausros metus iš eilės, o 4,7 milijono žmonių šiuo metu patiria ekstremalų maisto nesaugumą – tai reiškia, kad jie yra vos vienu žingsniu nuo bado. 2026 metų humanitarinės pagalbos prašymas, kurio bendras poreikis siekia 1,71 milijardo dolerių, finansuojamas tik ketvirtadaliu.
Pasekmės apčiuopiamos ir pačios organizacijos veikloje – per vienerius metus, finansavimui sumažėjus, IRC komandų pasiekiamų žmonių skaičius sumažėjo maždaug dviem trečdaliais. Organizacija, Afganistane veikianti nuo 1988 metų ir šiuo metu dirbanti dešimtyje provincijų (sveikatos apsaugos, mitybos, švietimo, švaraus vandens ir ekonominės paramos srityse), ragina donores atkurti lankstų, kelerių metų finansavimą, ypač skirtą mitybos ir motinystės sveikatos paslaugoms sunkiausiai paveiktose provincijose.
Nuo 2021 metų, kai Talibanas grįžo į valdžią, žmonių, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, skaičius išaugo 3,5 milijono – ir tai vyksta lygiagrečiai su mažėjančiais tarptautiniais pagalbos biudžetais, o ne dėl jų nebuvimo kompensuojamas.
Kas dar sunkina padėtį
Krizę gilina ne vien sausra. IRC ir kitos organizacijos nurodo, kad papildomą spaudimą kuria mirtini žemės drebėjimai bei afganų deportacijos iš kaimyninių Irano ir Pakistano – tai reiškia, kad šalis turi sugebėti priimti ir integruoti grįžtančius gyventojus tuo pačiu metu, kai jos pačios ištekliai jau nepakankami esamiems gyventojams aprūpinti.
Jungtinių Tautų vyresnioji atstovė Afganistanui Georgette Gagnon pareiškime pažymėjo, kad tvari taika ir gerovė reikalauja daugiau nei vien konflikto nebuvimo – Afganistano ateitis, jos žodžiais, priklauso nuo visuomenės, kurioje realizuojamos visų afganų teisės ir potencialas.
Moterų ir mergaičių padėtis
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija (Human Rights Watch) penkerius Talibano valdymo metus įvardija kaip vieną sunkiausių pasaulio žmogaus teisių krizių, ypač moterims ir mergaitėms. Netrukus po sugrįžimo į valdžią Talibanas uždraudė moterims ir mergaitėms mokytis vidurinėse mokyklose bei aukštojo mokslo įstaigose. UNESCO duomenimis, dėl šio draudimo nuo mokslo atskirta apie 2,5 milijono mergaičių ir moterų.
Šią savaitę paskelbti JT Moterų padalinio duomenys atskleidžia dar vieną, mažiau žinomą krizės aspektą – pusė Afganistano moterų šiuo metu iš namų išeina tik vieną ar du kartus per mėnesį. Griežti judėjimo laisvės, užimtumo ir saviraiškos apribojimai, pasak HRW, taip pat apsunkina humanitarinės pagalbos organizacijų galimybes pasiekti pačias moteris – tai reiškia, kad apribojimai ne tik tiesiogiai riboja moterų gyvenimą, bet ir netiesiogiai trukdo joms gauti pagalbą, kurios joms gyvybiškai reikia krizės sąlygomis.
Didžiausioje rizikoje, pasak HRW, išlieka moterys ir mergaitės, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, buvę valstybės tarnautojai, LGBT asmenys, religinės mažumos bei asmenys, laikomi Talibano kritikais – jie susiduria su bauginimu, savavališku sulaikymu ir kankinimais. Priverstinis grąžinimas į tokią aplinką, primena HRW, pažeidžia tarptautinį principą, draudžiantį grąžinti žmones į vietas, kur jiems gresia persekiojimas ar kankinimai – tiesioginė nuoroda į iš Irano ir Pakistano vykdomas afganų deportacijas.
Du lygiagretūs pasakojimai
Penkerių metų sukaktis atskleidžia du visiškai skirtingus, vienu metu egzistuojančius Afganistano pasakojimus. Vienas, kurį oficialiai skelbia pati valdžia – apie pergalę prieš „didžią imperiją”, tvarką ir stabilumą, patvirtinamą kelių šalių sostinėse surengtomis minėjimo ceremonijomis. Kitas, kurį dokumentuoja tarptautinės organizacijos – apie šeštus sausros metus iš eilės, 4,7 milijono žmonių ant bado slenksčio, tik ketvirtadaliu finansuojamą humanitarinės pagalbos planą ir milijonus mergaičių, penkerius metus neturinčių teisės mokytis.
Šaltiniai: International Rescue Committee – Five years since the Taliban took control, Human Rights Watch – Afghanistan: 5 Years Under Taliban Rule, Reuters / NBC News – Taliban mark five years back in power, DAWN.com – Taliban mark 5 years in power as aid groups warn of crisis, News.az – Taliban mark five years in power as Afghanistan faces deepening crisis
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada Talibanas grįžo į valdžią Afganistane ir kaip paminėjo penktąsias metines?
Talibanas į valdžią Afganistane grįžo 2021 metais, o penktąsias metines paminėjo rugpjūčio 15 dieną surengdamas karinį paradą prie buvusios JAV ambasados Kabule. Valdžia šią dieną vadina pergalės diena prieš Vakarų dominavimą, o ceremonijos taip pat vyko keliose užsienio sostinėse.
Kokia yra humanitarinė situacija Afganistane po penkerių Talibano valdymo metų?
Afganistano humanitarinės pagalbos poreikiai pasiekė rekordinį lygį, o beveik pusė gyventojų gyvena krizės sąlygomis. Šalis įžengia į šeštuosius sausros metus iš eilės, 4,7 milijono žmonių patiria ekstremalų maisto nesaugumą, o humanitarinės pagalbos planas finansuojamas tik ketvirtadaliu.
Kaip Talibano sugrįžimas į valdžią paveikė moterų ir mergaičių padėtį šalyje?
Talibano valdymo laikotarpis sukėlė vieną sunkiausių pasaulio žmogaus teisių krizių, ypač moterims ir mergaitėms, kurioms buvo uždrausta mokytis vidurinėse mokyklose bei aukštojo mokslo įstaigose. Dėl šio draudimo nuo mokslo atskirta apie 2,5 milijono mergaičių ir moterų, o pusė šalies moterų iš namų išeina tik vieną ar du kartus per mėnesį dėl griežtų judėjimo laisvės apribojimų.
