„Sodros“ biudžetas šiemet turėtų baigtis su 1,4 milijardo eurų pertekliumi. Klausimas, kam šie pinigai turėtų atitekti, šiuo metu skaldo pačią Vyriausybę — vieni ministrai kalba apie dosnesnį pensininkų kišenę, kiti perspėja, kad panašus dosnumas gali susprogdinti valstybės finansų balansą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį Karmėlavoje žurnalistams pasakė tai, ko iš valdžios lūpų senjorai laukė seniai — panaudojant „Sodros“ perviršį, pensijos kitąmet galėtų augti ir daugiau nei 10 procentų. Jo teigimu, jei būtų taikomas automatinis indeksavimo mechanizmas, augimas siektų apie 10 procentų, bet asmeniškai jis mano, jog panaudojant perteklių, skaičius galėtų būti dar didesnis.
Kas tas „Sodros“ perteklius ir iš kur jis atsiranda
„Sodra“, tvarkanti valstybinį socialinį draudimą, kasmet surenka daugiau įmokų, nei išmoka pensijų ir kitų išmokų forma — bent jau tais metais, kai ekonomika auga, o darbo rinka stipri. Susidaręs skirtumas ir vadinamas biudžeto pertekliumi. Šiais metais suplanuotas perteklius siekia 1,4 milijardo eurų, tačiau tikslesnę sumą institucija patikslins rugsėjį, o galutinis skaičius paaiškės tik metų pabaigoje.
Šis perteklius nėra tas pats, kas „Sodros“ rezervinis fondas — kaupiamoji „finansinė pagalvė“, skirta ateities krizėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė aiškiai atskyrė šias dvi sąvokas: apie rezervo panaudojimą šiuo metu apskritai nekalbama, nes jį riboja griežtos taisyklės. Diskusija sukasi būtent apie einamojo biudžeto viršplaninį likutį, o ne apie ilgametį kaupimą.
Skirtingi skaičiai iš skirtingų lūpų
Politikų pozicijos šioje diskusijoje driekiasi plačiu diapazonu, ir kiekvienas siūlo savo formulę. Prezidentūra rudenį Seimui pateikė pasiūlymą, kad individualiai pensijos daliai indeksuoti papildomai būtų skiriama nuo 20 iki 75 procentų planuojamo teigiamo „Sodros“ pinigų srauto rezultato — tai yra, nustatoma apatinė ir viršutinė riba, o konkretų skaičių tarp jų kiekvienais metais rinktųsi Vyriausybė. Iniciatyva jau įveikė pateikimo stadiją Seime, dabar laukiama oficialios Vyriausybės išvados.
Premjeras Sinkevičius savo ruožtu norėtų, kad minimali „Sodros“ perviršio dalis, kasmet skiriama pensijų indeksavimui, siektų 15 procentų. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius tokį skaičių pavadino kompromisu, kurį prezidentas Gitanas Nausėda laikytų geru. Ministrė Ruginienė žengia dar toliau — ji rengia dvejų metų spartesnio indeksavimo planą, kurį netrukus žada pristatyti Vyriausybei, ir tikisi, kad kitąmet pensijos vidutiniškai augs mažiausiai 10 procentų.
O tuo metu finansų ministras Taurimas Valys stabdo entuziazmą. Jo nuomone, „Sodros“ perviršio naudojimas pensijoms indeksuoti — dalykas, kurį dar reikia gerai apsvarstyti, o panašias priemones geriausia taikyti tik krizių atvejais, ne kaip nuolatinę praktiką. Ministras įspėja, kad toks sprendimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos fiskalinę politiką, sumažindamas valstybės biudžeto manevro laisvę kitoms sritims.
Kodėl skaičiai skiriasi priklausomai nuo to, ką skaičiuoji
Šioje diskusijoje lengva pasiklysti tarp procentų, todėl verta atskirti tris skirtingus dalykus. Įprastas, standartinis pensijų indeksavimas, vykdomas pagal galiojantį įstatymą ir susietas su darbo užmokesčio bei įmokų augimu, šiuo metu numato apie 8,5 procento augimą. Tai bazinis skaičius, kuris būtų taikomas net jei „Sodros“ perviršis apskritai nebūtų liečiamas.
Prie šio bazinio skaičiaus tuomet pridedamas papildomas indeksavimas, finansuojamas būtent iš viršplaninių „Sodros“ pajamų. Būtent šis papildomas komponentas ir yra visos diskusijos esmė — kiek procentinių punktų prie standartinio 8,5 procento augimo galima pridėti, nepažeidžiant fiskalinio stabilumo. Ministrė Ruginienė nurodė, kad šiais metais toks papildomas priedas siekė tris procentinius punktus virš įprasto indeksavimo — ir būtent panašų modelį ji norėtų kartoti ir ateinančiais metais.
Trečias skaičius — tai, kas jau realiai įvyko šiemet. Pagal Seimo priimtą 2026 metų biudžeto projektą, senatvės pensijos vidutiniškai augo 12 procentų. Tai reiškia, kad praėjusiais metais priimtas sprendimas jau viršijo tiek bazinį indeksavimą, tiek net premjero minimą 10 procentų ribą — o tai savaime kelia klausimą, ar 2027 metams siūlomas variantas iš tikrųjų būtų proveržis, ar tiesiog panašaus dosnumo tąsa.
Kiek realiai gaus vidutinis pensininkas
Skaičiai procentais skamba abstrakčiai, kol jų nepaverti eurais. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 750 eurų, o žmonėms, sukaupusiems būtinąjį stažą, — apie 810 eurų. Bazinis pensijos dydis, nuo kurio skaičiuojamos įvairios išmokų dalys, yra 327,91 euro.
Jei 2027 metais pensijos iš tikrųjų augtų 10 procentų, vidutinė 750 eurų pensija padidėtų maždaug 75 eurais per mėnesį. Jei premjero minimas scenarijus — didesnis nei 10 procentų augimas — taptų realybe, konkreti suma priklausytų nuo to, kiek tiksliai procentinių punktų viršytų šią ribą, bet kalbama apie skirtumą, galintį siekti šimtą ir daugiau eurų per mėnesį, palyginti su šių metų lygiu.
Politinė aritmetika už skaičių
Vertėtų prisiminti kontekstą, kodėl ši diskusija apskritai vyksta būtent dabar. Valdantieji socialdemokratai dar prieš Seimo rinkimus viešai žadėjo sparčiau didinti senatvės pensijas, tam naudojant didesnę „Sodros“ biudžeto perviršio dalį. Tuomet tokie pažadai skambėjo kaip rinkiminė retorika. Dabar, atėjus laikui juos paversti konkrečiais teisės aktais, paaiškėjo, kad pati Vyriausybė viduje neturi vieningos nuomonės, kiek tiksliai pinigų tam skirti — ir čia į priekį išeina įprastas konfliktas tarp socialinės apsaugos ministerijos, siekiančios didesnių išmokų, ir finansų ministerijos, saugančios bendrą biudžeto balansą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas šioje diskusijoje užima dar vieną poziciją — jis mano, kad ne tik einamasis perteklius, bet ir jau sukauptas „Sodros“ rezervo perteklius galėtų būti naudojamas pensijoms didinti, nors ir pripažįsta, jog pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kaip toks rezervas apskritai turėtų būti valdomas. Valstybės kontrolei kėlus klausimų dėl to, kaip valstybės rezervai kaupiami ir naudojami, ši tema tapo dar aktualesnė nei įprastai.
Kaip panašūs sprendimai priimami kitose Baltijos šalyse
Verta pažvelgti ir už Lietuvos ribų, nes panašus klausimas — kaip elgtis su socialinio draudimo sistemos pertekliumi — periodiškai iškyla ir Latvijoje, ir Estijoje. Abi kaimyninės šalys taip pat susiduria su senėjančia visuomene ir spaudimu didinti pensijas sparčiau, nei leidžia standartinės indeksavimo formulės. Skirtumas tas, kad Lietuvoje diskusija šiuo metu vyksta itin viešai, su aiškiai įvardytais procentiniais skaičiais iš skirtingų politikų, o tai retkarčiais primena viešą derybų procesą, o ne uždarą biurokratinį sprendimą.
Tokia atvira diskusija turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Iš vienos pusės, senjorai iš anksto gali sekti, kaip formuojasi jų kitų metų pajamos, ir prisitaikyti prie skirtingų scenarijų. Iš kitos pusės, kai politikai viešai skelbia skirtingus skaičius — nuo 8,5 iki daugiau nei 10 procentų — dalis visuomenės gali susidaryti perdėtus lūkesčius, kurie vėliau, priėmus galutinį, kuklesnį sprendimą, virsta nusivylimu.
Senjorų skurdo problema kaip diskusijos fonas
Ministrė Ruginienė ne kartą pabrėžė, kad skurdo rodikliai tarp vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje išlieka itin aukšti, ir būtent tai, jos nuomone, pateisina spartesnį indeksavimą, o ne vien politinį norą laikytis rinkiminių pažadų. Statistika iš tikrųjų rodo, kad didelė dalis Lietuvos pensininkų gyvena ties skurdo rizikos riba arba žemiau jos, ypač tie, kurie negauna papildomų pajamų iš darbo ar santaupų. Vidutinė 750 eurų pensija, palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, sudaro tik dalį to, ką žmogus uždirbdavo dirbdamas — o tai reiškia, kad perėjimas į pensinį amžių daugeliui reiškia staigų pragyvenimo lygio kritimą.
Būtent šis kontekstas paaiškina, kodėl socialinės apsaugos ministerija taip aktyviai gina spartesnio indeksavimo idėją, net rizikuodama konfliktu su finansų ministerija. Politiškai kur kas sunkiau paaiškinti visuomenei, kodėl valstybė kaupia biudžeto perteklių, o senjorai tuo pat metu skursta, nei rasti argumentus dėl fiskalinio atsargumo, kurie skamba abstrakčiau ir mažiau tiesiogiai paliečia kasdienį žmonių gyvenimą.
Kada bus žinomas galutinis atsakymas
Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, paskelbtame praėjusią savaitę, numatyta iki 2027 metų pabaigos atlikti kompleksinę Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo analizę, siekiant nustatyti optimalų jo dydį ir efektyvią valdymo bei panaudojimo struktūrą. Kitaip tariant, ilgalaikis, sisteminis sprendimas dėl to, kaip nuolat balansuoti tarp lėšų kaupimo ir pensijų indeksavimo, dar tik formuojamas, o kol kas politikai priima metinius sprendimus be aiškios, ilgalaikės formulės.
Ministrė Ruginienė teigė, kad viskas priklausys nuo biudžeto patvirtinimo — tai reiškia, kad galutinis skaičius, kiek tiksliai procentų pensijos augs 2027 metais, paaiškės tik rudenį, kai bus formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir kai „Sodra“ patikslins tikslią perviršio sumą. Iki tol visi šiuo metu skambantys skaičiai — nuo 10 iki daugiau nei 10 procentų — lieka politinėmis pozicijomis, o ne priimtais sprendimais.
Kodėl finansų ministro atsargumas nėra vien biurokratinis kaprizas
Verta suprasti, kodėl finansų ministerija šioje diskusijoje nuolat vaidina stabdžio vaidmenį. Kiekvienas eurocentas, papildomai skiriamas pensijoms iš „Sodros“ perviršio, yra euras, kurio nebelieka kitoms valstybės išlaidų sritims arba kuris nebekaupiamas rezerve ateities ekonominiams sukrėtimams. Fiskalinės atsakomybės principas, kurio Lietuva formaliai laikosi kaip Europos Sąjungos narė, reikalauja, kad valstybės biudžeto deficitas neviršytų tam tikrų ribų — o kiekvienas didelis, pastovus išlaidų padidinimas, tokį kaip spartesnis pensijų indeksavimas, ilgainiui tampa struktūrine, o ne vienkartine išlaida, kurią reikės finansuoti ir tais metais, kai „Sodros“ perteklius bus mažesnis arba jo apskritai nebus.
Būtent šis ilgalaikio tvarumo klausimas ir skiria ministro Valio poziciją nuo premjero ar socialinės apsaugos ministrės retorikos. Politikai, kalbantys apie konkrečių metų pensijų augimą, dažniausiai orientuojasi į tai, kas atrodo teisinga ir populiaru šiandien. Finansų ministerija priversta galvoti apie tai, kas nutiks, jei panašaus dydžio įsipareigojimai bus prisiimti kasmet, o ekonomikos augimas ar „Sodros“ surenkamos įmokos vienais metais sulėtės.
Kas laukia toliau
Kol Vyriausybė nepriėmė galutinio sprendimo, o „Sodra“ rugsėjį dar tikslins savo prognozes, senjorams belieka stebėti, kaip klostosi šis politinis derybų procesas. Vienas dalykas jau aiškus — net ir konservatyviausias scenarijus, kurį siūlo finansų ministras, nereiškia pensijų įšaldymo ar sumažinimo, o tik klausimą, ar papildomas priedas prie standartinio 8,5 procento indeksavimo bus mažesnis, ar didesnis, nei šiais metais taikyti trys procentiniai punktai.
Galutinis atsakymas priklausys nuo to, kaip Vyriausybė šį rudenį suderins tris skirtingas, iš dalies prieštaraujančias prioritetų grupes — norą laikytis rinkiminių pažadų, būtinybę išlaikyti fiskalinę drausmę ir spaudimą spręsti realiai sudėtingą senjorų skurdo problemą, kurią ministrė Ruginienė ne kartą minėjo kaip vieną rimčiausių šalies socialinių iššūkių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek šiemet siekia „Sodros“ biudžeto perteklius ir iš kur jis atsiranda?
Šiais metais suplanuotas „Sodros“ biudžeto perteklius siekia 1,4 milijardo eurų. Šis perteklius susidaro tuomet, kai ekonomika auga, darbo rinka yra stipri ir valstybinis socialinis draudimas kasmet surenka daugiau įmokų, nei išmoka pensijų bei kitų išmokų forma.
Kiek turėtų augti pensijos kitąmet pagal skirtingus politikų siūlymus?
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir socialinės apsaugos ministrė Inga Ruginienė pasisako už pensijų augimą, siekiantį 10 procentų ar net daugiau. Tuo tarpu standartinis įstatymo numatytas indeksavimas sudarytų apie 8,5 procento, o finansų ministras Taurimas Valys ragina išlaikyti atsargumą ir įspėja, kad didelis perviršio naudojimas gali pakenkti valstybės finansų balansui.
Kada paaiškės galutinis sprendimas dėl pensijų indeksavimo ir perviršio panaudojimo?
Galutinis skaičius, kiek tiksliai procentų pensijos augs 2027 metais, paaiškės šį rudenį. Tuomet bus formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir „Sodra“ patikslins tikslią perviršio sumą.
