Rugpjūčio 14–15 dienomis Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ir Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Dnipro elektromechanikos gamyklos (DEMZ) atstovas Jevhenas Muzykinas Vilniuje pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį – Ukrainos gynybos sektoriaus įmonė Lietuvoje statys amunicijos surinkimo gamyklą. Tai vienas didžiausių Lietuvos gynybos pramonės įvykių pastaruoju metu, tačiau projektas taip pat atskleidė įtampą tarp valstybinio lygmens sprendimų greičio ir vietos bendruomenės informavimo.
Kur ir kas bus statoma
Projektas įgyvendinamas dviejose vietose. Prienų rajone, netoli Balbieriškio, Ąžuolų kaime, 30,6 hektaro ploto sklype – vieninteliame Prienų rajone įrašytame į Nacionalinės žemės tarnybos rezervuotų investicinių valstybės sklypų sąrašą – bus statomas naujas, modernus amunicijos surinkimo cechas. Alytaus pramonės parke, panaudojant jau esamą pramoninę infrastruktūrą, bus gaminamos metalinės šaudmenų dalys. Toks išskaidytas modelis leidžia atskirti komponentų gamybos ir galutinio surinkimo funkcijas.
Statybos darbus Prienų rajone planuojama pradėti šį rudenį, o gamybą – 2027 metų antrąjį pusmetį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija projektą vadina Lietuvai svarbia „gigainvesticija” – Lietuvos padalinys turėtų tapti regioniniu DEMZ gamybos ir inovacijų centru, kuriame bus kuriami, testuojami ir sertifikuojami nauji, NATO standartus atitinkantys produktai.
Ekonominis mastas
Iš viso projektas turėtų sukurti iki 450 naujų darbo vietų Alytuje ir Prienų rajone. Konkreti bendra investicijų suma oficialiai neskelbiama, tačiau Alytaus meras Nerijus Cesiulis po sutarties pasirašymo žurnalistams patvirtino, kad vien Alytuje DEMZ investuos apie 70 milijonų eurų – tai, jo žodžiais, didžiausia investicija miesto istorijoje. Darbuotojų ieškoma tiek kvalifikuotų (metalo apdirbimo staklių operatorių, kokybės kontrolės specialistų), tiek nekvalifikuotų.
Kodėl pasirinkta Lietuva
Renkantis vietą naujai gamyklai, DEMZ, pagal Krašto apsaugos ministerijos pranešimą, vertino kelias Baltijos šalis, Lenkiją, Bulgariją, Čekiją ir Rumuniją, tačiau galiausiai pasirinko Lietuvą dėl gynybos pramonei palankios institucinės aplinkos ir strateginės padėties NATO rytiniame flange. Krašto apsaugos ministerija ir DEMZ papildomai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo nagrinėti galimybes Lietuvoje sukurtus gamybos pajėgumus panaudoti tolesnei paramai Ukrainai – tai reiškia, kad Lietuvoje pagaminta produkcija galėtų grįžti atgal į Ukrainos kariuomenės aprūpinimo grandinę.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškime pažymėjo, kad Ukrainos sprendimas šią gamyklą statyti Lietuvoje rodo pasitikėjimą šalies gynybos pramonės potencialu. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pridūrė, kad Ukrainos gynybos pramonės įmonių atėjimas į Lietuvą reiškia ne tik investicijas, bet ir realius naujus gynybos pajėgumus, stiprinančius Lietuvos integraciją į NATO gynybos tiekimo grandines. Tai – dalis platesnio, dar gegužę pasirašyto Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimo gynybos pramonės srityje, apimančio ir Lietuvos siekį kartu su Ukraina gaminti bepiločius orlaivius.
Kodėl būtent šis sklypas
Verta žinoti sklypo istoriją, nes ji paaiškina, kodėl teritorija apskritai buvo laisva tokiam projektui. 2024 metų lapkritį Vyriausybė buvo nusprendusi šį sklypą perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, kad ši įrengtų dronų treniruočių bazę ir šaudyklą – tačiau, pasak šaulių sąjungos vado pavaduotojo Laimono Vaškio, teritorija sąjungai taip ir neatiteko, ir liko rezervuotų investicinių sklypų sąraše, kol dabar buvo pasiūlyta DEMZ projektui.
Bendruomenės reakcija: džiaugsmas dėl darbo vietų, nerimas dėl informavimo
Čia atsiskleidžia dalis istorijos, kurios nėra oficialiuose ministerijų pranešimuose. Balbieriškio bendruomenės „Balbieriškis juda” pirmininkas ir Prienų rajono tarybos narys Algis Marcinkevičius BNS teigė apie planuojamą gamyklą nieko nežinojęs iki ketvirtadienio maždaug tryliktos valandos, kai apie tai pranešė žiniasklaida. „Pirma reakcija tokia ir buvo – kodėl mes nieko nežinome, kai jau, galima sakyti, įvykę?” – sakė jis, pridurdamas, kad nei jis, nei rajono taryba neturėjo jokios išankstinės informacijos, o oficialių pokalbių ar susitikimų su bendruomene nebuvo surengta. Marcinkevičius padėtį palygino su vadinamuoju „Kapčiamiesčio variantu” – nuoroda į kitą Lietuvoje žinomą atvejį, kai panašaus pobūdžio sprendimas priimtas be išankstinio dialogo su vietos gyventojais.
Bendruomenę, kurią sudaro 55 nariai, susirinkime dar tik ketinama aptarti DEMZ planus – kol kas, pasak pirmininko, vieningos pozicijos nėra: „Kol kas aš nejaučiu jokio politikavimo, priešpriešos ar palaikymo, nes tos nuomonės dar nelabai ir aiškios.”
Nerimas dėl saugumo – vienas aiškiausiai įvardytų klausimų. Marcinkevičius tiesiogiai pažymėjo, kad grėsmės atveju amunicijos gamykla galėtų tapti taikiniu – toks pastebėjimas natūraliai kyla turint omenyje, kad panašaus pobūdžio objektai Ukrainoje reguliariai tampa Rusijos smūgių taikiniais. Praktinis, mažiau dramatiškas klausimas – žemės naudojimas: pasak Marcinkevičiaus, sklypas ribojasi su bene stambiausio Balbieriškio seniūnijos ūkininko ūkio baze, todėl dar neaišku, kiek planuojama veikla gali paveikti esamą žemės ūkio veiklą.
Tuo pačiu metu bendruomenės pirmininkas neslėpė ir teigiamų lūkesčių – jo viltis, kad bent keturiasdešimt darbo vietų atitektų būtent vietos, Balbieriškio gyventojams, taip sustabdant jaunų šeimų emigraciją į Alytų ar Prienus mokyklinio amžiaus vaikų atžvilgiu. „Galvoju, jeigu vietiniai žmonės 40 darbo vietų gautų, 40 žmonių turėtų savo šeimas, kurios neišvežtų vaikų mokytis į Alytų, į Prienus, kaip dabar yra”, – sakė jis.
Kodėl tai atskleidžia platesnę įtampą
Balbieriškio atvejis iliustruoja dilemą, būdingą ne vien šiam projektui – strategiškai svarbūs, greitai priimami sprendimai dėl gynybos pramonės plėtros dažnai vyksta tokiu tempu, kuris palieka mažai laiko išsamiam dialogui su vietos bendruomenėmis, gyvenančiomis šalia būsimų objektų. Nacionaliniu lygmeniu tai pristatoma kaip aiškus, vienareikšmiškai teigiamas žingsnis – investicijos, darbo vietos, stipresni ryšiai su Ukraina bei NATO tiekimo grandinėmis. Vietos lygmeniu tas pats sprendimas gali kelti visai kitokius, praktiškesnius klausimus – nuo informavimo skaidrumo iki konkrečios, apčiuopiamos rizikos, su kuria gyvens būtent tos vietovės gyventojai, o ne sprendimus priimantys pareigūnai Vilniuje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kur Lietuvoje bus statoma Ukrainos bendrovės DEMZ amunicijos gamykla?
Projektas įgyvendinamas dviejose vietose. Prienų rajone, netoli Balbieriškio, bus statomas naujas amunicijos surinkimo cechas, o Alytaus pramonės parke bus gaminamos metalinės šaudmenų dalys.
Kiek darbo vietų ir investicijų bus skirta šiam gynybos pramonės projektui?
Iš viso projektas turėtų sukurti iki 450 naujų darbo vietų Alytuje ir Prienų rajone. Alytaus meras patvirtino, kad vien Alytuje DEMZ investuos apie 70 milijonų eurų.
Kodėl vietos bendruomenė išreiškė nerimą dėl planuojamos gamyklos?
Balbieriškio bendruomenės pirmininkas sužinojo apie gamyklą tik iš žiniasklaidos ir pasigedo išankstinio dialogo su gyventojais. Gyventojams taip pat kyla klausimų dėl saugumo, nes tokie objektai gali tapti taikiniais, bei dėl galimo poveikio vietos žemės ūkio veiklai.
