Keturios valandos ryto, Latvijos pasienio su Rusija gyventojai gauna pranešimą telefonu — slėptis. Po kelių minučių virš Balvų savivaldybės miško nuaidi sprogimas. NATO naikintuvas, pakilęs iš Šiaulių karinės oro bazės, ką tik numušė bepilotį orlaivį, įskridusį į aljanso oro erdvę. Tai jau ne pirmas toks epizodas šįmet, ir greičiausiai ne paskutinis.
Incidentas įvyko penktadienio rytą netoli Boževos ežero, maždaug penkių kilometrų atstumu nuo Rugajų kaimo centro, šiaurės rytinėje Latvijos dalyje. Dronas nukrito miškingoje vietovėje — nei gyventojai, nei turtas nenukentėjo. Bet pats faktas, kad NATO teritorijoje reikėjo panaudoti kovinius naikintuvus prieš neidentifikuotą skraidantį objektą, vėl pastatė Baltijos regiono saugumą į europinių naujienų priešakį.
Kas ir kaip numušė droną
Operaciją vykdė Italijos pilotai, šiuo metu Baltijos šalyse rotacijos tvarka atliekantys NATO oro policijos misiją. Naikintuvai pakilo iš Šiaulių karinės oro bazės Lietuvoje — tai reiškia, kad reagavimo grandinė šįkart apėmė bent tris valstybes vienu metu. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad mūsų oro pajėgos objektą matė ir stebėjo dar prieš pat numušimą, nes būtent iš Šiaulių bazės pakilo perėmimą vykdę naikintuvai. Pasak jo, lygiai tą patį objektą fiksavo ir Latvijos, ir Estijos oro erdvės stebėjimo sistemos — tai rodo, kad Baltijos šalių radarų tinklas šiuo metu veikia koordinuotai ir realiu laiku dalinasi duomenimis.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas operaciją įvardijo kaip sėkmingą — dronas buvo greitai identifikuotas dar priešiškoje teritorijoje ir neutralizuotas anksčiau, nei spėjo pasiekti apgyvendintus rajonus. Šis niuansas techniškai svarbus: reaguoti į objektą, kol jis dar skrenda virš mažiau pavojingos zonos, yra kur kas saugiau, nei bandyti jį numušti jau virš miesto ar infrastruktūros objektų.
Kilmės mįslė, kurios kol kas niekas neišsprendė
Čia prasideda sudėtingiausia šios istorijos dalis. Iš pradžių kariuomenė nepateikė tikslios informacijos apie bepiločio kilmę. Vėliau paaiškėjo, kad kariai pastebėjo užsienio droną, patekusį į Latvijos oro erdvę dėl Rusijos vykdomų elektroninio karo veiksmų — tai yra, jo navigacijos sistema, tikėtina, buvo sutrikdyta signalų slopinimo ar klastojimo priemonėmis, dažnai naudojamomis fronto linijoje.
Šis paaiškinimas leido daryti prielaidą, kad kalbama apie Ukrainos droną, nukrypusį nuo pradinio maršruto. Naktį, kai įvyko incidentas, Ukrainos pajėgos vykdė ataką prieš Ust Lugos uostą Rusijoje — objektą, esantį palyginti netoli Baltijos regiono. Vienas iš tą naktį naudotų dronų, atrodo, pasuko ne ta kryptimi ir įskrido pas kaimynus latvius.
Bet oficialaus patvirtinimo, iš kur tiksliai atskrido objektas — ar jis kirto sieną iš Rusijos, ar iš Baltarusijos, ar apskritai pakeitė kryptį jau būdamas Rusijos teritorijoje — kol kas nėra. Vitkauskas pripažino, kad ši informacija dar tikslinama, o galutinis atsakymas priklausys nuo to, ar pavyks surasti drono nuolaužas ir jas ištirti. Pasak jo, radus liekanas, specialistai, tikėtina, galės pagal mikroschemas ir komponentus nustatyti gamintoją, o kartais net numatytą taikinį.
Kodėl premjeras nenori atmesti provokacijos versijos
Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius situaciją komentavo atsargiau nei kariuomenės atstovai. Jo teigimu, neatmestina, kad numuštas objektas buvo taip vadinama „svetimos vėliavos“ operacija — tai yra, sąmoningai suplanuotas incidentas, kurio tikrasis iniciatorius bando nuslėpti savo tapatybę, apkaltindamas kitą pusę. Premjeras pabrėžė, kad tokia versija kol kas nepatvirtinta, bet ir nepaneigta — atsakymas paaiškės tik radus patį objektą.
Šis komentaras nėra atsitiktinis. Praėjusią savaitę, dar prieš pačią ataką, ministras Kaunas viešai perspėjo, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos apie Rusijos svarstymus rengti provokacijas Baltijos regione. Konkrečios datos ar formato žvalgyba nenurodė, tačiau pats faktas, kad toks perspėjimas buvo paskelbtas viešai savaitę prieš incidentą, dabar skaitomas kitaip. Ministras taip pat anksčiau minėjo, kad Rusija galėtų pasitelkti būtent ukrainietiškus dronus atakoms prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione — scenarijų, leidžiantį suversti atsakomybę Ukrainai, tuo pačiu metu testuojant NATO reagavimo greitį ir ribas.
Tai jau nebe pirmas kartas
Vitkauskas incidentą palygino su panašiu epizodu, įvykusiu gegužės mėnesį — tai reiškia, kad tokio pobūdžio objektai į Latvijos oro erdvę patenka nebe pirmą kartą per pastaruosius mėnesius. Anksčiau šiais metais Latgalos ir Vidžemės regionų gyventojai jau buvo gavę kelis pranešimus apie galimą oro erdvės grėsmę, o keli dronai Latvijoje sudužo ar sprogo be tiesioginio NATO pajėgų įsikišimo.
Šie epizodai, pasak oficialių pareigūnų, greičiausiai susiję su Ukrainos karu vykstančiais dronų mūšiais, kurių fragmentai — ar tai būtų navigacijos klaidos, ar tikslingai sutrikdyta kryptis — periodiškai persimeta į NATO teritoriją. Skirtumas tarp šių atvejų ir penktadienio incidento toks: šįkart buvo panaudoti kovos naikintuvai, o ne vien stebėjimas ar objekto sunaikinimas kitomis priemonėmis.
Kodėl tai NATO rytiniam flangui reiškia daugiau nei vienas dronas
Baltijos regionas — Lietuva, Latvija, Estija — sudaro rytinę NATO sieną, tiesiogiai besiribojančią su Rusija ir Baltarusija. Kiekvienas incidentas, susijęs su neidentifikuotais skraidančiais objektais, čia vertinamas kur kas rimčiau nei panašus atvejis, tarkime, Vakarų Europoje, nes geografinis artumas prie konflikto zonos reiškia, kad klaidos kaina yra aukštesnė, o reagavimo laikas — trumpesnis.
Vienas TV3 žurnalistų šaltinis šią situaciją apibūdino taikliai: incidentas dar kartą apnuogino Baltijos šalių oro gynybos spragas. Nepaisant to, kad NATO oro policijos misija sugebėjo sėkmingai perimti ir sunaikinti droną, pats faktas, jog neaišku, kur tiksliai buvo kirsta siena, rodo, kad radarų ir aptikimo sistemų tinklas regione dar toli gražu netobulas. Ministras Kaunas savo ruožtu pabrėžė, kad NATO oro gynybos misija Baltijos regione jau ne kartą įrodė esanti efektyvi, sugebanti neutralizuoti objektus, pažeidžiančius oro erdvę — tačiau efektyvumas neutralizuojant objektą po to, kai jis jau kirto sieną, ir gebėjimas užkirsti kelią pačiam sienos kirtimui, yra du visiškai skirtingi dalykai.
Elektroninis karas — nematoma fronto linijos dalis
Terminas „elektroninio karo veiksmai“, kurį pareigūnai minėjo aiškindami drono kilmę, skamba techniškai, bet iš tikrųjų reiškia gana konkretų dalyką. Šiuolaikiniai kariniai dronai orientuojasi erdvėje pagal palydovinę navigaciją, panašiai kaip įprastas telefono GPS. Fronto linijoje abi karo pusės masiškai naudoja įrangą, kuri arba visiškai užgesina šį signalą, arba jį suklastoja, priversdama droną „patikėti“, jog jis yra visai kitoje vietoje, nei yra iš tikrųjų.
Toks slopinimas ar klastojimas nėra nukreiptas konkrečiai į vieną objektą — jis veikia plotą, dažnai apimantį dešimtis kilometrų aplink fronto zoną. Todėl dronas, skridęs planuota trajektorija Rusijos teritorijoje link Ukrainos taikinio, gali visiškai netikėtai nuklysti šimtus kilometrų į šalį, jei jo navigacijos sistema tiesiog nustoja atpažinti tikrąją padėtį. Kariniai analitikai pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pastebi, kad tokie „paklydę“ objektai NATO teritorijoje nėra sąmoningi išpuoliai konkrečia prasme — greičiau šalutinis, bet vis dažnesnis intensyvaus elektroninio karo pasekmė, kurios nė viena pusė pilnai nekontroliuoja.
Tai nereiškia, kad grėsmė mažiau reali. Priešingai — kuo dažniau tokie „šalutiniai“ objektai atsiranda NATO oro erdvėje, tuo didesnė tikimybė, kad vieną dieną panašus incidentas įvyks virš apgyvendintos teritorijos, o ne tuščio miško Latgaloje.
Ką tai reiškia paprastam žmogui pasienio regione
Latgalos ir Vidžemės gyventojams tokie pranešimai apie oro pavojų tampa vis labiau įprasta, nors ir toli gražu ne maloni, kasdienybės dalis. Keturių valandos ryto įspėjimas slėptis — tai ne pratybos, o realaus laiko reakcija į realų objektą danguje. Vietos savivaldybių atstovai, tokie kaip Rugajų savivaldybės administracijos vadovė Sandra Kapteinė, patvirtino, kad į numušto drono nuolaužų vietą buvo nedelsiant išsiųsti pareigūnai, o gyventojams ir turtui žala nepadaryta — bet tai, greičiausiai, daugiau atsitiktinumas, kad objektas nukrito miškingoje, negyvenamoje vietovėje, o ne suplanuotas rezultatas.
Baltijos šalių valdžios institucijos šiuo metu susiduria su nepatogia dilema: viešai per daug nedramatizuoti situacijos, kad neskatintų panikos, bet kartu neslėpti fakto, jog dronų incidentai tampa reguliaria, o ne išskirtine, dangaus virš Latvijos, Lietuvos ir Estijos dalimi. Regiono komunikacijos specialistai šį balansą vadina viena sudėtingiausių dabartinio momento užduočių — perteikti rimtumą neperžengiant ribos, už kurios prasideda nereikalinga baimė.
Kaip skiriasi Baltijos šalių atsakas nuo kitų NATO incidentų
Vertėtų prisiminti, kad panašūs oro erdvės pažeidimai per pastaruosius metus fiksuoti ir Lenkijoje, ir Rumunijoje — abi šalys taip pat ribojasi su karo zona arba yra arti jos. Tačiau Baltijos valstybių atsakas turi vieną svarbų bruožą: čia veikianti oro policijos misija remiasi rotuojančiais sąjungininkų naikintuvais, nuolat besikeičiančiais iš skirtingų NATO valstybių, o ne nuolatiniu vietos oro pajėgų kontingentu, pajėgiu savarankiškai padengti visą regioną. Lietuva, Latvija ir Estija tokių naikintuvų neturi pakankamai — būtent todėl kiekvieną kartą reaguoja svečių pilotai, šįkart — Italijos.
Ši sistema veikia, bet turi akivaizdų apribojimą: reagavimo laikas priklauso nuo to, kur konkrečiu momentu budi naikintuvai ir kiek laiko jiems reikia pakilti. Kol regionas neturi savo pilno pajėgumo, priklausomybė nuo rotacijos išlieka struktūrine silpnybe, apie kurią kalba ir patys kariniai analitikai. Diskusijos dėl savarankiškos Baltijos šalių oro gynybos plėtros vyksta jau seniai, tačiau tokios sistemos kaina — nuo naikintuvų eskadrilių iki priešlėktuvinės gynybos batalionų — skaičiuojama milijardais eurų, todėl greito sprendimo tikėtis neverta.
Kas toliau
Kol drono nuolaužos nesurastos ir techniškai neištirtos, tikslus atsakymas apie kilmę liks atviras. Vitkauskas išreiškė viltį, kad radus liekanas pavyks daugiau sužinoti apie patį objektą, jo skrydžio kryptį ir panašius techninius duomenis, galinčius atskleisti, ar tai buvo klaidingai nukreiptas Ukrainos karo įrankis, ar apgalvota provokacija.
Nepriklausomai nuo galutinio atsakymo, vienas dalykas jau aiškus: NATO rytinis flangas šiuo metu veikia padidinto budrumo režimu, o kiekvienas panašus incidentas tampa nauju testu tiek techninėms aptikimo sistemoms, tiek politiniam sprendimų priėmimo greičiui. Baltijos šalys, esančios arčiausiai konflikto, šį testą laiko kasdien, ir kol karas Ukrainoje tęsiasi, panašių epizodų, tikėtina, bus dar ne vienas.
Vienas dalykas šioje istorijoje nekelia abejonių jau dabar — nei Lietuva, nei jos kaimynės nebegali situacijos vertinti kaip pavienio, izoliuoto atvejo. Kiekvienas naujas dronas danguje virš Latgalos ar Žemaitijos yra dar viena duomenų dalis didesniame paveiksle, kurį regiono kariuomenės ir žvalgybos tarnybos dabar dėlioja sistemiškai, o ne reaguodamos į kiekvieną epizodą atskirai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas numušė droną Latvijos oro erdvėje?
Droną Latvijos oro erdvėje numušė Italijos pilotai, kurie šiuo metu Baltijos šalyse atlieka NATO oro policijos misiją. Operaciją vykdę koviniai naikintuvai pakilo iš Šiaulių karinės oro bazės Lietuvoje.
Kodėl neidentifikuotas dronas įskrido į Latvijos teritoriją?
Pareigūnai teigia, kad užsienio dronas į Latvijos oro erdvę galėjo patekti dėl Rusijos vykdomų elektroninio karo veiksmų, kuomet navigacijos sistema buvo sutrikdyta signalų slopinimo priemonėmis. Neatmetama ir tikslingai suplanuotos provokacijos versija, tačiau tiksli kilmė paaiškins tik radus ir ištyrus drono nuolaužas.
Ką šis incidentas reiškia Baltijos šalių oro gynybai?
Šis incidentas parodė, kad Baltijos šalių radarų tinklas veikia koordinuotai ir sugeba neutralizuoti grėsmes, tačiau kartu jis atskleidė ir tam tikras oro gynybos spragas. Kadangi regionas neturi pakankamai savo naikintuvų, yra jaučiama struktūrinė priklausomybė nuo rotacinės NATO misijos.
