Rugpjūčio 14 dienos naktį Kroatijos turistinį miestelį Omišą pasiekė gaisras, kurį šalies priešgaisrinės tarnybos vadas Slavko Tucakovičius pavadino vienu blogiausių šalies istorijoje. Tai – tik naujausias epizodas vasaros, kuri, remiantis Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, jau tapo viena sunkiausių pastarojo dešimtmečio Europos gaisrų sezonų, apimančiu Kroatiją, Graikiją, Prancūziją ir Ispaniją vienu metu.
Kroatija: nuo Lokvos Rogoznicos iki turistinio miestelio per kelias valandas
Gaisras kilo netoli Lokvos Rogoznicos gyvenvietės ir, stiprėjant vėjui, per kelias valandas persimetė į Omišo miestelį, esantį apie šešis kilometrus atokiau, netoli Splito. Kroatijos policija Splite rado moters kūną sudegusiame krūmyne, o dar vienas žmogus – 34 metų bosnis – laikomas dingusiu be žinios, nors nėra aišku, ar jo dingimas susijęs su rastu kūnu.
Jums taippat gali patikti...
Trisdešimt šeši žmonės kreipėsi į greitosios pagalbos tarnybas, iš jų 14 paguldyti į ligoninę, septyni – kritinės būklės. Per naktį evakuota apie tūkstantis žmonių, o platesniame regione ties pakrante – iki dviejų tūkstančių gyventojų ir turistų. Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius, apsilankęs vietoje, pažymėjo, kad gaisras plito žaibišku greičiu, o tai, ką ugniagesiams pavyko išgelbėti, jo žodžiais, buvo tikras stebuklas.
Gaisrą gesino 286 ugniagesiai, 90 gaisrinių automobilių ir keturi orlaiviai. Sudegė daugiau nei tūkstantis hektarų miško ir krūmynų, apgadinti ar sunaikinti dešimtys automobilių bei gyvenamųjų namų, uždaryta pagrindinės pakrantės greitkelio atkarpa. Tarp nukentėjusiųjų – ir užsienio turistai, tarp jų keturi lenkai (vienas sunkiai sužeistas) bei apie tris šimtus čekų, evakuotų iš regiono viešbučių.
Ispanija: mirtiniausias gaisras per du dešimtmečius
Ispanijoje vasaros gaisrų sezonas jau pareikalavo daugiau gyvybių nei bet kuris kitas per pastaruosius maždaug dvidešimt metų. Liepos pabaigoje netoli Los Galjardoso gyvenvietės Almerijos provincijoje kilęs gaisras nusinešė mažiausiai 14 gyvybių – dvylika iš pirmųjų trylikos aukų buvo užsienio piliečiai. Tai laikoma mirtiniausiu Ispanijos gaisru per dvidešimt metų.
Pagal Ispanijos Ekologinės pertvarkos ministeriją, iki rugpjūčio pradžios šalyje iš viso sudegė nuo 194 iki daugiau nei 220 tūkstančių hektarų – priklausomai nuo to, ar remiamasi nacionaline statistika, ar Europos Kopernikaus palydovinės stebėsenos sistemos (EFFIS) duomenimis. Tai maždaug penkis–šešis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Didžiausias, istorijoje precedento neturintis gaisras, susijungęs iš dviejų atskirų židinių Ávilos ir Madrido provincijose, išplito iki maždaug penkiasdešimties tūkstančių hektarų, privertė evakuoti apie šešiasdešimt tūkstančių žmonių ir apgadino net Madrido gilaus kosmoso ryšių kompleksą. Atskiras gaisras Sjeros Nortės gamtos parke, netoli Gvadalacharos, išplito iki maždaug trisdešimt vieno–trisdešimt penkių tūkstančių hektarų – tai, tikėtina, ir yra Reuterio pranešime minimas 31 tūkstančio hektarų gaisras.
Solidarumo ženklan Argentinos futbolininkas Lionelis Messi paaukojo 80 tūkstančių eurų atstatymo darbams Madrido bendrijos Vakarų Siera regione, nukentėjusiame nuo gaisrų.
Graikija: žuvę ugniagesiai ir sraigtasparnių susidūrimas
Graikijoje vasaros sezonas pareikalavo mažiausiai šešių ugniagesių gyvybių – trys žuvo liepos pabaigoje (du Kretoje, vienas Peloponese), o dar du žuvo rugpjūčio 2 dieną, kai susidūrė du gaisrus gesinę sraigtasparniai netoli Psathos, vakarų Atikoje. Atskiras gaisras centrinėje Graikijoje nusinešė dar dvi gyvybes. Gaisrai vakarų Atėnų link plito taip greitai, kad peršoko priešgaisrines apsaugos linijas, o dvylika vandenį berdami lėktuvų ir vienuolika sraigtasparnių dirbo vienu metu, siekdami sustabdyti liepsnas.
Prancūzija: didžiausias gaisras nuo Antrojo pasaulinio karo
Prancūzijoje šiais metais sudegė daugiau nei 115 tūkstančių hektarų – tai nacionalinis rekordas. Žirondos regione liepos 22 dieną kilęs gaisras išplito iki maždaug keturiasdešimt dviejų tūkstančių hektarų – tai vienas didžiausių gaisrų Prancūzijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Jį gesino 2500 ugniagesių, o evakuota daugiau nei du šimtai dvidešimt tūkstančių žmonių Žirondoje ir dar apie trisdešimt tūkstančių Landų departamente.
Bendras Europos vaizdas
Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, iki rugpjūčio 12 dienos Europos Sąjungoje iš viso sudegė 567 097 hektarai – tai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu rekordiniais 2025 metais, bet reikšmingai viršija paskutinių dvidešimties metų (2006–2025) vidurkį, siekiantį 243 189 hektarus. Skaičiuojant pagal kalendorines savaites, iki 31-osios metų savaitės pabaigos sudegė 489 826 hektarai – tai trečias didžiausias rodiklis per pastaruosius keturiolika metų, po 2012 ir 2022 metų.
„Copernicus” tarnyba įspėja, kad labai ekstremali gaisrų rizika artimiausiu metu (rugpjūčio 13–19 dienomis) išliks didelėje centrinės ir rytų Europos teritorijoje – nuo Vokietijos ir Alpių regiono per Lenkiją iki Balkanų.
Klimatinis kontekstas
Šie gaisrai vyksta rekordiškai karšto ir sauso vasaros fono kontekste – Europos Sąjungos Kopernikaus klimato kaitos tarnybos duomenimis, Vakarų Europoje 2026-ųjų birželio–liepos periodas buvo šilčiausias nuo stebėjimų pradžios. Vien birželio karščio banga, Reuterio duomenimis, ankstyvaisiais vertinimais siejama su maždaug dešimčia tūkstančių papildomų mirčių visame žemyne. Europa, pagal Kopernikaus duomenis, šyla daugiau nei du kartus greičiau už pasaulinį vidurkį nuo devintojo dešimtmečio – tai, mokslininkų vertinimu, tiesiogiai prisideda prie ilgesnių, intensyvesnių ir sunkiau valdomų gaisrų sezonų visame Viduržemio jūros regione bei už jo ribų.
Šaltiniai: Al Jazeera – Wildfires force thousands to flee as blazes spread across Europe, Reuters/KELO – Wildfire descends on Croatian tourist town, injures 36, France 24 – Body found after wildfire hits Croatian coastal town, Bloomberg – Croatia Wildfires Flare Near Popular Southern Tourist Towns, Euronews – Wildfires in Europe: Is 2026 already the worst year on record?, Wikipedia – 2026 Spain wildfires, Mappr – Wildfires Across Europe in 2026, World Economic Forum – Europe’s devastating heatwaves and wildfires in 4 charts, European Commission JRC – Current wildfire situation in Europe
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie nuostoliai ir padariniai užfiksuoti per miškų gaisrus Kroatijoje?
Kroatijoje gaisrai sunaikino daugiau nei tūkstantį hektarų miško bei krūmynų, apgadino dešimtis automobilių ir namų. Per nelaimę žuvo vienas žmogus, dešimtys kreipėsi į medikus, o iš regiono teko evakuoti tūkstančius gyventojų ir turistų.
Kiek gyvybių nusinešė ir kokį plotą nusiaubė gaisrai Ispanijoje?
Ispanijoje vasaros gaisrai nusinešė mažiausiai 14 gyvybių, todėl tai laikoma mirtiniausiu gaisru šalyje per dvidešimt metų. Iki rugpjūčio pradžios šalyje iš viso sudegė nuo 194 iki daugiau nei 220 tūkstančių hektarų žemės.
Kodėl šįmet Europos gaisrų sezonas yra toks sunkus ir destruktyvus?
Šie gaisrai kyla rekordiškai karšto ir sauso vasaros fono kontekste, kai Vakarų Europoje birželio–liepos periodas buvo šilčiausias nuo stebėjimų pradžios. Mokslininkų teigimu, Europa šyla daugiau nei du kartus greičiau už pasaulinį vidurkį, o tai lemia ilgesnius ir intensyvesnius gaisrus.
