JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis viešai pareiškė, kad atėjo laikas Europos Sąjungai „įvykdyti” įsipareigojimus, prisiimtus 2025 metų liepą Terberyje, Škotijoje, vykusiose derybose su prezidentu Donaldu Trumpu. Pareiškimas, paskelbtas socialiniame tinkle X, žymi naują JAV spaudimo Briuseliui etapą – šįkart ne dėl muitų, o dėl vadinamųjų netarifinių prekybos barjerų.
Ko konkrečiai reikalauja Vašingtonas
Pagal Puzderio pareiškimą, ES pagal Bendrąjį susitarimą įsipareigojo užtikrinti, kad Įmonių tvaraus veikimo išsamaus patikrinimo direktyva (CSDDD) ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD) „nesukeltų nepagrįstų apribojimų transatlantinei prekybai”. JAV ambasadoriaus teigimu, šių direktyvų eksteritorinės nuostatos – tai yra jų taikymas ir už ES ribų veikiančioms įmonėms – kenkia amerikiečių verslui ir darbuotojams.
Vašingtonas taip pat spaudžia ES pakeisti anglies dioksido pasienio korekcinį mechanizmą (CBAM) – sistemą, pagal kurią importuojamoms prekėms, pagamintoms nesilaikant ES nustatytų anglies dioksido emisijų standartų, taikomi papildomi mokesčiai. Šis spaudimas atsiranda tuo metu, kai JAV ir ES pareigūnai, 2025 metų liepos muitų susitarimui įsigaliojus, dėmesį perkėlė būtent į netarifinius prekybos aspektus.
Kas jau pasikeitė ES pusėje
Svarbu pažymėti, kad Briuselis jau nėra visiškai nenuolaidus – Europos Komisija praėjusiais metais reikšmingai sušvelnino abi ginčijamas direktyvas po JAV, Kataro ir kai kurių pačios ES valstybių bei verslo atstovų spaudimo. Gruodį priimti pakeitimai, žinomi kaip „Tvarumo omnibuso” paketas, apribojo CSDDD taikymo sritį – dabar ji taikoma tik didžiausioms įmonėms, o atitikties terminas atidėtas dvejiems metams, iki 2029 metų vidurio. CSRD taikymo riba taip pat pakelta – direktyva dabar galioja tik įmonėms, turinčioms daugiau nei 1000 darbuotojų, palyginti su ankstesne 250 darbuotojų riba.
Briuselis taip pat sušvelnino kitas JAV kritikuotas politikos sritis – kovos su miškų kirtimu įstatymą bei metano emisijų taisykles.
Kodėl šie pakeitimai JAV nepakankami
Nepaisant šių nuolaidų, oficialus pareiškimas, pridėtas prie Puzderio įrašo, nurodo, kad nors JAV pripažįsta tam tikras teigiamas 2025 metų gruodžio „Tvarumo omnibuso” reformas, jos, Vašingtono vertinimu, nepakankamai išsprendė JAV susirūpinimą dėl šių direktyvų. JAV kompanijos, tarp jų „ExxonMobil”, siekė platesnių pakeitimų – įskaitant visišką užsienio įmonių atleidimą nuo šių reikalavimų, o ne vien taikymo srities susiaurinimą.
Šis skirtumas tarp to, ką ES jau pakeitė, ir to, ko siekia JAV bei jos didžiosios korporacijos, atskleidžia esminį šio ginčo pobūdį – tai ne diskusija dėl to, ar apskritai keisti taisykles, o dėl to, kiek toli tos permainos turėtų siekti.
Europos Sąjungos pozicija
Europos Komisijos atstovas nurodė, kad ES ir JAV toliau dirba tiek prie tarifinių, tiek prie netarifinių klausimų, o Sąjunga jau paaiškino savo poziciją dėl netarifinių klausimų ir pabrėžė norą bendradarbiauti su JAV, kur tik įmanoma, siekiant didinti prekybą. Tačiau keli šaltiniai, susipažinę su derybų eiga, nurodė, kad ES šiuo metu neplanuoja tolesnių nuolaidų dėl CSDDD, CSRD ar CBAM – tai reiškia, kad Briuselis, jau padaręs reikšmingus pakeitimus praėjusį gruodį, savo dabartinę poziciją laiko galutine, bent jau artimiausiu metu.
Kas laukia toliau
Trys šaltiniai, susipažinę su diskusijomis, nurodė, kad rudenį tikimasi bendrų JAV ir ES pareiškimų, apimančių Terberio susitarimo netarifinius elementus. Tai reiškia, kad šis ginčas per artimiausius mėnesius turėtų pasiekti tam tikrą formalų sprendimą ar bent jau viešą abiejų pusių pozicijų suderinimą, net jei jis nebūtinai atspindės visus JAV pageidavimus.
Platesnis kontekstas
Šis epizodas atspindi platesnę įtampą, kylančią tarp dviejų skirtingų reguliavimo filosofijų. ES pastaraisiais metais aktyviai plėtojo tvarumo ir įmonių atskaitomybės reguliavimą, siekdama, be kita ko, ir eksteritorinio poveikio – tai yra, kad taisyklės galiotų ir už ES ribų veikiančioms, bet ES rinkoje dalyvaujančioms įmonėms. JAV administracija, atstovaudama savo šalies verslo interesams, tokį eksteritorinį reguliavimą vertina kaip nepagrįstą kišimąsi į savo ekonomikos subjektų veiklą.
Kartu verta pažymėti, kad ES jau parodė gebėjimą reaguoti į išorinį spaudimą – gruodžio pakeitimai tai patvirtina. Klausimas, į kurį rudenio pareiškimai turėtų atsakyti, yra tas, ar Briuselis pasirengęs eiti toliau esamų nuolaidų, ar dabartinis, jau sušvelnintas reguliavimas taps galutiniu kompromisu šioje derybų stadijoje.
Šaltiniai: Business Recorder – Non-tariff trade commitments: US raises pressure on EU to ‘deliver’, The Daily Star, Global Banking and Finance, Arkansas Democrat-Gazette (visi remiasi Reuters)
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl JAV spaudžia Europos Sąjungą dėl prekybos taisyklių?
JAV spaudžia Europos Sąjungą pakeisti tvarumo bei ataskaitų teikimo direktyvas ir anglies dioksido mechanizmą, nes jų eksteritorinės nuostatos kenkia amerikiečių verslui. Vašingtonas šį reguliavimą vertina kaip nepagrįstą kišimąsi į už ES ribų veikiančių įmonių veiklą.
Kaip Europos Sąjunga jau reagavo į JAV reikalavimus?
Europos Komisija praėjusį gruodį priėmė Tvarumo omnibuso paketą, kuris sušvelnino ginčijamas direktyvas ir atidėjo atitikties terminus. CSDDD taikymo sritis buvo apribota iki didžiausių įmonių, o CSRD riba pakelta iki tūkstančio darbuotojų.
Ar Europos Sąjunga planuoja daryti daugiau nuolaidų JAV bendrovėms?
Keli su derybomis susipažinę šaltiniai nurodė, kad ES šiuo metu neplanuoja tolesnių nuolaidų dėl CSDDD, CSRD ar CBAM. Briuselis savo dabartinę poziciją laiko galutine, nors rudenį tikimasi bendrų abiejų pusių pareiškimų.
