Mokslininkai nustatė, kad Pietų Italijos alyvmedžius naikinanti ir regiono žemės ūkį sukrėtusi bakterija Xylella fastidiosa į Europą pateko su vienu vieninteliu užkrėstu augalu. 2022 metais žurnale „Microbial Genomics” paskelbtas genominis tyrimas, kurį atliko Italijos nacionalinio tyrimų centro mokslininkė Maria Saponari su kolegomis, patvirtino, kad visa Apulijos regiono epidemija kilo iš vieno vienintelio introdukcijos įvykio – užkrėsto kavos augalo, importuoto iš Kosta Rikos.
Tikslintina laiko linija
Verta patikslinti, kaip iš tiesų klostėsi įvykiai, nes populiarioje žiniasklaidoje dažnai supaprastinama. Genominė analizė, remdamasi vidutiniu bakterijos mutacijų greičiu, nustatė, kad tikėtiniausias introdukcijos metas – 2008 metai. Tai atitinka Apulijos ūkininkų pirmuosius pranešimus apie užkrėstus medžius, užfiksuotus 2010 metais – dvejų metų skirtumas paaiškinamas liga, kurios inkubacinis periodas gali trukti ilgiau nei dvejus metus. Pati bakterija oficialiai identifikuota ir patvirtinta kaip alyvmedžių džiūties priežastis tik 2013 metais – tai reiškia, kad nuo tikėtino patekimo į Europą iki oficialaus atpažinimo praėjo apie penkerius metus, per kuriuos liga plito nepastebimai.
Jums taippat gali patikti...
Naujesnis, 2025 metais paskelbtas erdvinio modeliavimo tyrimas, taikęs kitokią metodiką, kelia hipotezę, kad introdukcija galėjo įvykti dar anksčiau – apie 2003 metus (95 proc. pasikliautinasis intervalas – 2000–2009 metai), o tarp introdukcijos ir atpažinimo galėjo praeiti net apie dešimtmetį. Tikslus metas tebėra mokslinių diskusijų objektas, tačiau abu tyrimai sutaria dėl esminio dalyko – tarp patekimo į šalį ir oficialaus atpažinimo praėjo neįprastai ilgas laikotarpis.
Regionas, kuriam teko didžiausias smūgis
Svarbu patikslinti ir geografinį mastą – epidemija pirmiausia ir stipriausiai paveikė ne visą Italiją tolygiai, o konkrečiai pietinį Apulijos (Puglia) regioną, kuris prieš epidemiją gamino apie 12 procentų viso pasaulio alyvuogių aliejaus. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) duomenimis, naudojant palydovinius vaizdus, iki 2017 metų pabaigos Apulijoje buvo rimtai pažeista apie 6,5 milijono alyvmedžių. Naujausi šaltiniai nurodo, kad šiuo metu užkrėsta jau mažiausiai trečdalis visų Apulijos šešiasdešimties milijonų alyvmedžių, o bendras užkrėstų medžių skaičius visoje Europoje, ligai išplitus ir į Prancūziją, Ispaniją bei Portugaliją, siekia apie 20 milijonų.
Ekonominės žalos skaičiai reikalauja patikslinimo
Čia būtina svarbi pataisa. Teiginys, kad liga Italijos ekonomikai kasmet atneša daugiau nei 5,5 milijardo eurų nuostolių, neatitinka recenzuotų mokslinių ekonominių modelių duomenų. Vageningeno universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama daktaro Kevino Schneiderio, 2020 metais žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences” (PNAS) paskelbė bioekonominį modelį, kuris blogiausio scenarijaus atveju – jei visa alyvuogių auginimo veikla Apulijoje nutrūktų dėl medžių žūties – įvertino Italijos nuostolius iki 5,2 milijardo eurų per ateinančius penkiasdešimt metų, o ne per vienerius metus. Geriausio scenarijaus, kai užkrėsti medžiai pakeičiami atspariomis veislėmis, atveju, nuostoliai vertinami tarp 0,6 ir 1,6 milijardo eurų per tą patį penkiasdešimties metų laikotarpį.
Realūs, jau patirti nuostoliai taip pat žinomi tiksliau. Italijos ūkininkų asociacija „Coldiretti” 2020 metais įvertino, kad regioninės alyvuogių aliejaus pramonės jau patirta finansinė žala viršijo 1 milijardą eurų. Italijos vyriausybė Apulijos alyvuogių aliejaus pramonei skyrė 300 milijonų eurų paramos. Atskiras tyrimas, paskelbtas žurnale „Ecological Economics”, vertino ne gamintojų, o vartotojų patiriamą naštą per padidėjusias kainas – jei liga išplistų plačiau nei dabartinis mastas Italijoje, vartotojų gerovės sumažėjimas per penkiasdešimt metų galėtų siekti nuo 4,1 iki 10,3 milijardo eurų visoje Europoje, o tai kiekvienam iš 195 milijonų Europos namų ūkių reikštų papildomus 63 centus–1,6 euro per metus.
Kitaip tariant, milijardinės sumos, minimos moksliniuose šaltiniuose, yra ilgalaikės, kelių dešimtmečių projekcijos blogiausio scenarijaus atveju, o ne kasmetinis, jau realiai patiriamas nuostolis, kaip galėtų sudaryti įspūdį supaprastintas teiginys apie „5,5 milijardo eurų kasmet”.
Kodėl liga taip sunkiai suvaldoma
Xylella fastidiosa laikoma viena pavojingiausių augalų patogenų pasaulyje iš kelių priežasčių. Bakterija gali užkrėsti bent 595 augalų rūšis, dažnai nesukeldama simptomų mėnesius po užsikrėtimo, o plinta per vabzdžius (dažniausiai putpelinukus), mintančius augalų ksilemos sultimis. Veiksmingo gydymo užkrėstiems medžiams šiuo metu nėra – vienintelė kontrolės priemonė lieka ankstyva diagnostika, užkrėstų augalų pašalinimas ir vabzdžių pernešėjų populiacijos kontrolė.
Nuo 2015 metų gegužės Europos Sąjunga uždraudė kavos augalų importą iš Kosta Rikos ir Hondūro – tiesioginė reakcija į nustatytą užkrato kilmę. Tačiau, kaip pažymi mokslininkai, iki uždraudimo padaryta žala jau buvo negrįžtama.
Apibendrinimas
Patikslinti duomenys rodo, kad pagrindinė istorijos esmė – viena importuota, užkrėsta kavos augalo siuntinys 2008 metais tapo epidemijos, sunaikinusios milijonus alyvmedžių Pietų Italijoje, priežastimi – išlieka teisinga ir moksliškai pagrįsta. Tačiau konkretūs skaičiai reikalauja tikslesnio konteksto: žala geografiškai sutelkta Apulijos regione, o ne visoje Italijoje; ekonominiai nuostoliai matuojami milijardais eurų per kelis dešimtmečius, o ne kasmet; o laikotarpis tarp patekimo į šalį ir oficialaus atpažinimo, mokslininkų vertinimu, truko nuo penkerių iki galimai dešimties metų.
Šaltiniai: Olive Oil Times – Xylella Arrived in Italy from a Costa Rican Coffee Plant, Nature Italy – How Xylella came to Apulia, Olive Oil Times – Study Reveals Potential Economic Impact of Xylella on Spain, Italy, Greece, FoodNavigator – Olive oil industries in Italy, Spain and Greece could lose billions of euros, ScienceDirect – On consumer impact from Xylella fastidiosa subspecies pauca, PEER – Monitoring the impacts of Xylella fastidiosa, PMC – Modelling plant disease spread and containment (2025)
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip bakterija Xylella fastidiosa pateko į Europą ir Italiją?
Moksliniai genominiai tyrimai patvirtino, kad visa Apulijos regiono epidemija kilo iš vieno vienintelio užkrėsto kavos augalo, kuris buvo importuotas iš Kosta Rikos. Dėl šio įvykio Europos Sąjunga vėliau uždraudė kavos augalų importą iš Kosta Rikos ir Hondūro.
Kiek alyvmedžių Italijoje ir Europoje yra pažeista Xylella fastidiosa epidemijos?
Iki 2017 metų pabaigos Apulijos regione buvo rimtai pažeista apie 6,5 milijono alyvmedžių. Šiuo metu užkrėsta jau mažiausiai trečdalis iš šešiasdešimties milijonų Apulijos medžių, o bendras užkrėstų medžių skaičius visoje Europoje siekia apie 20 milijonų.
Kokius ekonominius nuostolius Italijai ir Europai sukelia alyvmedžių liga?
Vageningeno universiteto mokslininkų modelis rodo, kad blogiausio scenarijaus atveju Italijos nuostoliai gali siekti iki 5,2 milijardo eurų per ateinančius penkiasdešimt metų. Reali jau patirta regioninės pramonės finansinė žala viršija 1 milijardą eurų, o vartotojų gerovės sumažėjimas visoje Europoje per dešimtmečius galėtų siekti nuo 4,1 iki 10,3 milijardo eurų.
