Kol Kinijoje elektromobilių pardavimai liepą krito penkiais procentais, o Šiaurės Amerikoje — net 27 procentais, Europa augo 33 procentus. Vienas žemynas, trys visiškai skirtingos istorijos, ir viena aiški išvada: šiuo metu būtent Europa tempia pasaulinį elektromobilių rinkos vežimą, o ne seka paskui jį.
Skaičiai, paskelbti rinkos tyrimų bendrovės Benchmark Mineral Intelligence, rodo, kad liepos mėnesį pasaulyje parduota 1,85 milijono elektromobilių — devyniais procentais daugiau nei prieš metus. Nuo metų pradžios bendras skaičius pasiekė 11,5 milijono, tai yra keturiais procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bet už šių bendrų skaičių slypi kur kas įdomesnė, ir Europai kur kas palankesnė, istorija.
Kodėl būtent Europa dabar veda
Liepą Europoje parduota apie 450 tūkstančių elektromobilių — 33 procentais daugiau nei prieš metus. Tai sudarė reikšmingą dalį viso pasaulinio augimo, nepaisant to, kad pats mėnesio rezultatas buvo 17 procentų mažesnis nei birželį — įprastas vasaros atostogų sezono sulėtėjimas, būdingas visai Europos automobilių rinkai.
Pažvelgus giliau į atskiras šalis, vaizdas dar ryškesnis. Prancūzija liepą užfiksavo net 81 procento augimą, o elektromobiliai ten pasiekė rekordinę 37 procentų naujų automobilių rinkos dalį. Vokietijoje pardavimai augo 46 procentais, Jungtinėje Karalystėje — 43 procentais. Per pirmąjį šių metų pusmetį visoje Europoje parduota daugiau nei 1,24 milijono elektromobilių, o tai 33,7 procento daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o birželį augimas siekė net 39,5 procento, elektromobiliams užimant 25,6 procento visos rinkos septyniolikoje šalių.
Lietuvai šioje istorijoje taip pat yra sava vieta. Per pirmąjį pusmetį šalyje parduota 1852 elektromobiliai — 53,7 procento daugiau nei prieš metus, o baterinių elektromobilių dalis rinkoje pakilo nuo 5,8 iki 7,7 procento. Tai reiškia, kad Lietuva vis dar tik ankstyvoje elektrifikacijos kreivės stadijoje, bet juda ta pačia kryptimi, kaip ir dauguma kaimyninių šalių.
Jums taippat gali patikti...
Kodėl kitur pasaulis eina priešinga kryptimi
Vienas Benchmark Mineral Intelligence vyresnysis analitikas George Whitcombe pasaulinę rinką apibūdino kaip apibrėžtą regioninio išsiskyrimo — ir šis apibūdinimas negalėtų būti tikslesnis. Šiaurės Amerikoje elektromobilių pardavimai liepą krito 27 procentais iki apie 140 tūkstančių vienetų, o nuo metų pradžios regionas atsilieka 18 procentų. Jungtinėse Valstijose kritimas siekė daugiau nei 30 procentų — pagrindinė priežastis: panaikintos federalinės mokesčių lengvatos elektromobilių pirkėjams.
Kinijos situacija sudėtingesnė. Bendras elektromobilių, įskaitant hibridus, pardavimų skaičius liepą krito penkiais procentais iki 980 tūkstančių, o per septynis mėnesius — 12 procentų žemiau nei pernai. Tačiau tai nereiškia, kad Kinijos elektromobilių pramonė silpsta — priešingai, vien baterinių elektromobilių pardavimai šalies viduje iš tikrųjų auga, o bendras kritimas paaiškinamas krentančia paklausa hibridiniams modeliams. Be to, Kinijos gamintojai liepą eksportavo rekordinį pusės milijono naujos energijos transporto priemonių kiekį — akivaizdus ženklas, kad, susidūrę su lėtėjančia vidaus paklausa, jie vis aktyviau ieško pirkėjų užsienyje, ir Europa čia — vienas pagrindinių taikinių.
Subsidijos kaip variklis po Europos augimo motoru
Europos augimo istorija nėra vien natūralaus vartotojų entuziazmo rezultatas. Vyriausybių paramos schemos šiuo metu vaidina esminį vaidmenį — dauguma Europos valstybių arba atnaujino, arba išplėtė subsidijų programas elektromobilių pirkėjams. Ispanijoje nauja Plan Auto+ subsidijų schema, siekianti iki 4500 eurų už automobilį ir taikoma atgaline data nuo sausio, buvo patvirtinta tik liepos pabaigoje — tai reiškia, kad jos pilnas poveikis pardavimams dar tik ateityje.
Portugalijoje kas ketvirtas naujas automobilis šiuo metu jau visiškai elektrinis — tai viena aukščiausių elektrifikacijos normų visame žemyne. Slovakijoje, kur pirkimo subsidijos apskritai nėra nuo 2019-ųjų, augimą daugiausia palaiko įmonių automobilių mokesčių lengvatos, o tai rodo, kad skirtingos šalys prie panašaus rezultato prieina visiškai skirtingais keliais.
Kinijos gamintojų veržimasis, kurio tarifai nesustabdė
Būtent čia į vaizdą įsijungia sudėtingiausia šios istorijos dalis — Europos automobilių pramonės santykis su Kinijos konkurencija. Nepaisant to, kad Europos Sąjunga nuo 2024 metų spalio taiko papildomus muitus Kinijos baterinių elektromobilių importui — kai kuriems gamintojams siekiančius net 35,3 procento virš standartinio 10 procentų tarifo — Kinijos prekės ženklų pardavimai Vakarų Europoje toliau augo. Pirmuosius penkis šių metų mėnesius Kinijos markės sudarė rekordinius 14,2 procento visos baterinių elektromobilių rinkos regione, tai yra maždaug kas septintas parduotas elektromobilis.
Muitai tikrai turėjo poveikį, bet ne visiems vienodai. Gamintojas SAIC, kuriam taikomas 35 procentų tarifas, savo importą į ES beveik perpus sumažino. Tuo tarpu BYD, kuriam taikomas kur kas mažesnis, 17 procentų tarifas, savo baterinių elektromobilių importą į ES daugiau nei padvigubino. Net su visais muitais Kinijos gamintojų baterinius automobilius vidutiniškai 21 procentu pigesni už europietiškus analogus, o tai reiškia, kad kainų konkurencija išlieka net ir apsunkinus importą papildomais mokesčiais.
BYD šiais metais pirmąjį pusmetį Europoje pirmą kartą aplenkė Teslą pagal registracijų skaičių — 174 144 automobiliai prieš Teslos 170 351. Bet įdomiausia tai, kaip BYD apeina muitus: daugiau nei pusė kompanijos pristatytų automobilių turi vidaus degimo variklį — hibridai ir kištukiniai hibridai, kuriems Europos Sąjungos tarifai apskritai netaikomi. Analitikas Matthias Schmidt iš Schmidt Automotive Research šią strategiją apibūdino kaip sąmoningą tarifų apėjimą, pasitelkiant transporto priemones, kurioms muitai nebegalioja.
Gamyba Europoje — naujas frontas
Kad ilgainiui muitų visiškai išvengtų, Kinijos gamintojai eina dar toliau — jie tiesiog pradeda gamybą pačioje Europoje. BYD ketvirtąjį šių metų ketvirtį pradės surinkinėti automobilius naujoje 4 milijardų eurų vertės gamykloje Segede, Vengrijoje, pirmiausia gamindama modelį „Dolphin Surf“. Kompanijos vadovė Stella Li viešai skelbė siekianti iki 2028 metų visą Europai skirtą produkciją gaminti vietoje, o pati kompanija šiuo metu ieško papildomų gamyklinių patalpų visame regione.
Šis modelis kartojasi ir su kitais gamintojais — Kinijos elektromobilių įmonės, tarp jų Chery, vis dažniau perima tuščias buvusias Nissan, Ford ar Volkswagen gamyklas Europoje. Vienas iš drąsiausių tokių sandorių, jei pasitvirtintų, atiduotų BYD pusę Volkswagen gamyklos Drezdene, Vokietijoje — simbolinį, stiklinėmis sienomis pasižymintį objektą, kuriame lankytojai kadaise stebėdavo, kaip gaminami vokiški automobiliai.
Tokia strategija Europos pramonei kelia dviprasmišką jausmą. Viena vertus, gamyba vietoje kuria darbo vietas ir formaliai automobilius paverčia „europietiškais“, tad muitai jiems nebegalioja. Kita vertus, kritikai įspėja, kad Kinijos gamintojai dažnai palieka pačias pažangiausias technologijas namuose, o Europoje tik surenka automobilius iš importuotų komponentų — modelis, nekuriantis realios pridėtinės vertės vietos tiekimo grandinei ir trukdantis vystytis savarankiškai Europos baterijų pramonei.
Politinis sprendimas, kuris gali pakeisti taisykles iš esmės
Sausio mėnesį Europos Komisija paskelbė naują požiūrį — vietoje griežtų muitų Kinijos gamintojams leidžiama teikti pasiūlymus dėl minimalių kainų, kurios pakeistų dabartinius, iki 35 procentų siekiančius tarifus. Tokia sistema, jei bus plačiai įgyvendinta, teoriškai turėtų sumažinti kainas vartotojams, tuo pačiu padidindama tiek Europos, tiek Kinijos gamintojų maržas — kompromisas, kurį jau palaiko dalis ekonomistų.
Kinijos prekybos ministerija šį žingsnį pavadino svarbiu proveržiu, o tai signalizuoja, kad abi pusės, nepaisant metus trukusio ginčo, ieško būdo išvengti ilgalaikio prekybos karo. Tuo pačiu metu Europos gamintojų interesus ginanti organizacija Transport & Environment ragina Briuselį eiti priešinga kryptimi — išplėsti prekybos apsaugos priemones ir baterijoms, gaminamoms Kinijoje, bei užkirsti kelią muitų apėjimui perkeliant gamybą į trečiąsias šalis.
Kur šioje istorijoje JAV prekybos politika
Amerikos rinkos kritimas nėra tik vidaus reikalas — jis netiesiogiai stiprina Europos poziciją globaliame elektromobilių žemėlapyje. Kadangi JAV federalinės paskatos elektromobilių pirkėjams panaikintos, o vietos paklausa krenta, tiek Kinijos, tiek Europos gamintojai vis daugiau dėmesio skiria būtent Europos rinkai kaip augimo šaltiniui. Tai reiškia, kad konkurencijos intensyvumas Europoje artimiausiu metu tik didės — ne mažės, nes žemyne susitinka ir vietiniai gamintojai, siekiantys išsaugoti rinkos dalį, ir Kinijos kompanijos, ieškančios naujų pirkėjų, ir amerikiečių Tesla, kurios pardavimai Europoje pastaruoju metu taip pat augo šešiasdešimt procentų dėl pigesnių Model 3 ir Model Y versijų.
Kodėl vasaros sulėtėjimas nėra alarmo signalas
Liepos ir birželio pardavimų palyginimas — 17 procentų kritimas per mėnesį — vien iš savęs paėmus gali atrodyti nerimą keliantis. Bet kas, kas bent kiek pažįsta Europos automobilių rinkos sezoniškumą, žino, kad tai įprastas vaizdas kiekvienais metais. Liepa ir rugpjūtis — atostogų mėnesiai, kai tiek autosalonai, tiek pirkėjai sulėtina veiklą, o didžioji dalis Europos, ypač Prancūzija, Italija ir Ispanija, tradiciškai ima ilgas vasaros atostogas būtent šiuo laikotarpiu. Palyginimas metai prie metų, o ne mėnuo prie mėnesio, čia daug informatyvesnis, ir būtent jis rodo tikrąjį, 33 procentų augimo paveikslą.
Kas laukia rudenį
Antrasis metų pusmetis Europos elektromobilių rinkai turėtų atnešti dar daugiau dinamikos. Ispanijos naujoji subsidijų schema, patvirtinta tik liepos pabaigoje, savo pilną poveikį parodys tik rugsėjį ir vėliau. Panašiai ir kitos šalys, peržiūrinčios savo paramos programas, gali paskelbti papildomus pakeitimus, kurie paveiks pirkėjų sprendimus prieš metų pabaigą — laikotarpį, kai tradiciškai fiksuojamas metinis pardavimų pikas, nes daug pirkėjų ir įmonių flotilių valdytojų siekia užbaigti sandorius iki gruodžio 31 dienos.
Tuo pačiu metu Briuselio sprendimas dėl kainų minimumo sistemos, jei bus galutinai patvirtintas, gali per keletą mėnesių pertvarkyti visą konkurencinį lauką — pakeisdamas dabartinę muitų logiką principu, pagal kurį svarbiausia taps ne tai, iš kur automobilis atvežtas, o už kiek jis parduodamas. Tokia pertvarka paveiktų ne tik Kinijos gamintojus, bet ir Europos kompanijas, gaminančias automobilius Kinijoje eksportui atgal į Europą — pavyzdžiui, Volkswagen, kuris jau pateikė pirmąjį oficialų pasiūlymą dėl tokios kainų tvarkos.
Ką tai reiškia Europos automobilių pramonei ilgainiui
Europos automobilių gamintojai šiuo metu atsiduria situacijoje, kurioje reikia žaisti vienu metu kelis skirtingus žaidimus. Reikia sparčiai elektrifikuoti savo modelių liniją, kad neatsiliktų nuo augančios paklausos. Reikia konkuruoti kaina su pigesniais Kinijos analogais, kurie net su muitais lieka apie penktadaliu pigesni. Ir reikia spręsti, ar priimti Kinijos gamintojų investicijas į vietos gamyklas kaip galimybę, ar kaip ilgalaikę grėsmę savarankiškai Europos technologijų ir baterijų pramonei.
Liepos duomenys rodo, kad paklausos pusėje Europa šiuo metu jaučiasi geriausiai per pastaruosius metus. Bet klausimas, kas iš šio augimo ilgainiui gaus daugiausiai naudos — vietiniai gamintojai, ar vis stipriau įsitvirtinantys Kinijos konkurentai — kol kas lieka atviras, ir būtent nuo jo atsakymo priklausys, ar dabartinis pardavimų bumas taps Europos pramonės atgimimo, ar jos struktūrinio silpnėjimo istorija.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Europoje elektromobilių pardavimai auga, kol kiti regionai traukiasi?
Europos augimą skatina atsinaujinusios valstybių paramos schemos bei subsidijų programos elektromobilių pirkėjams. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje liepos mėnesį užfiksuotas reikšmingas pardavimų šuolis.
Kaip Kinijos automobilių gamintojai apeina Europos Sąjungos muitus?
Kinijos kompanijos plečia hibridinių ir kištukinių hibridų pardavimus, kuriems netaikomi bateriniams elektromobiliams skirti tarifai. Be to, gamintojai pradeda automobilių surinkimą tiesiogiai Europos gamyklose.
Ar vasaros mėnesiais fiksuojamas elektromobilių pardavimų kritimas yra nerimą keliantis signalas?
Mėnesinis pardavimų sumažinimas liepos mėnesį yra įprastas vasaros atostogų sezono sulėtėjimas visoje rinkoje. Tikrasis metinis pokytis rodo spartų ir stabilų elektromobilių rinkos augimą.
