Klausyk NNP.LT
Tarptautinis valiutos fondas liepos 8-osios apžvalgą pavadino neįprastai: „Pasaulio ekonomika karo ir technologijų kryžminėse srovėse“. Tai nėra poetinis pasažas. Tai tiksliausias esamos padėties apibūdinimas – ir paaiškinimas, kodėl vienos šalys šiemet auga sparčiau, nei tikėtasi, o kitos stringa.
Vienas skaičius, dvi priešingos jėgos
TVF prognozuoja, kad pasaulio ekonomika 2026-aisiais augs 3 procentais, o 2027-aisiais – 3,4. Palyginti su balandžio prognoze, beveik niekas nepasikeitė.
Bet po tuo pačiu skaičiumi slypi visiškai kitokia struktūra. Fondo tyrimų departamento direktorės pavaduotoja Petya Koeva Brooks spaudos konferencijoje pabrėžė, kad grynasis poveikis šalims labai skiriasi – priklausomai nuo to, kiek jos paveiktos karo ir kokią vietą užima technologijų vertės grandinėje.
Dvi jėgos veikia viena prieš kitą. Iš vienos pusės – energetikos šokas po karo Irane. Iš kitos – dirbtinio intelekto investicijų bumas.
Kas laimi
TVF vertinimu, su dirbtiniu intelektu susijusios investicijos 2025-aisiais prie JAV BVP augimo pridėjo maždaug 0,5 procentinio punkto. Tai milžiniška dalis vienai technologijų kategorijai.
Svarbiausia, kad šios investicijos yra importui imlios. Statant duomenų centrą reikia lustų, serverių, aušinimo įrangos, transformatorių. Todėl amerikietiški pinigai virsta užsakymais Azijoje.
Rezultatas matomas prognozėse. Išsivysčiusios ekonomikos šiemet augs vidutiniškai 1,7 procento, JAV – 2,1. Taivanas, Pietų Korėja ir Singapūras – šalys, gaminančios puslaidininkius ir debesijos infrastruktūrą – auga sparčiau už vidurkį.
Kas pralaimi
Euro zonai TVF prognozuoja 1,2 procento augimą. Beveik dvigubai mažiau nei JAV.
Priežastis dvejopa: priklausomybė nuo importuojamos energijos ir pramonės konkurencingumo problemos. Europa gauna karo sąskaitą, bet negauna dirbtinio intelekto premijos, nes lustų negamina.
Lietuvai tai tiesioginis klausimas. Esame euro zonoje, tad ECB palūkanų sprendimai galioja ir mums. Energiją importuojame. O technologijų vertės grandinėje – toje jos dalyje, kur statomi duomenų centrai ir gaminami puslaidininkiai – mūsų praktiškai nėra. Lietuvos technologijų sektorius stiprus paslaugose ir fintech, bet ne toje gamyboje, kuri dabar traukia pasaulio kapitalą.
Dezinfliacija sustojo
Antra svarbi TVF išvada gali būti nemaloniausia.
2024-aisiais ir 2025-ųjų pradžioje infliacijos mažėjimas atrodė stabilus. Dabar jis sustojo. JAV vartotojų kainos gegužę per metus kilo 4,2 procento – daugiausia per trejus metus, ir daugiau nei pusę mėnesinio prieaugio lėmė energija.
Federalinis rezervų bankas skaičiavo, kad Hormūzo sąsiaurio uždarymas per pirmąjį ketvirtį galėjo pakelti bendrąją infliaciją 1,7 procentinio punkto metiniu tempu.
Įdomiausia, kad birželio posėdyje Fed tarp priežasčių, kėlusių prekių kainas, įvardijo ir „su dirbtiniu intelektu susijusį kainų spaudimą“. Duomenų centrai perka tiek įrangos ir elektros, kad tai jau matoma bendroje statistikoje.
Ko TVF sąmoningai neįskaičiavo
Čia svarbiausia detalė, kurią daugelis apžvalgų praleido.
TVF į savo bazinį scenarijų neįtraukė jokio dirbtinio intelekto sukelto produktyvumo šuolio. Į prognozę įskaičiuotos tik investicijos – pinigai, išleisti serveriams ir statyboms. Prielaida, kad DI padarys darbuotojus našesnius, o tai savo ruožtu pakels ekonomiką, į skaičius neįdėta.
Maža to, bazinis scenarijus numato, kad technologijų ciklas nuo dabartinio lygio lėtės.
Tai reiškia dvi galimybes. Jei DI produktyvumo pažadas išsipildys, augimas bus didesnis nei prognozuojama. Jei investicijos sustos anksčiau, nei atsiras grąža, dings ta pati jėga, kuri šiemet atsvėrė karo poveikį.
Rizika, apie kurią kalbama mažiau
Dar sausio apžvalgoje TVF atkreipė dėmesį, kad technologijų investicijų bumas vis labiau finansuojamas skolintais pinigais. Įmonės skolinasi, kad statytų infrastruktūrą, kurios grąža dar neįrodyta.
Kol finansinės sąlygos palankios, tai veikia. Bet dabar rinkos tikisi ne palūkanų mažinimo, o kėlimo. Brangstantys pinigai ir neišsipildę DI pelningumo lūkesčiai yra būtent tas derinys, kuris istoriškai baigdavosi blogai.
Ką iš to įsidėmėti
Trys dalykai.
Vidutinis pasaulio augimas nieko nesako apie konkrečią šalį. Tie patys 3 procentai JAV ir euro zonoje reiškia visiškai skirtingus dalykus.
Pigių pinigų era neatsinaujino. Sustojusi dezinfliacija reiškia, kad centriniai bankai neturi laisvės mažinti palūkanų.
DI kol kas yra išlaidos, ne pelnas. Ekonomiką kelia statybos ir pirkimai, o ne našumo augimas. Kada – ir ar apskritai – tai pasikeis, nežino ir TVF.
Daugiau apie technologijas – skiltyje Dirbtinis intelektas, apie ekonomiką – Verslo skyriuje.
Šaltinis: TVF „World Economic Outlook Update“, 2026 m. liepa.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra Tarptautinio valiutos fondo prognozė pasaulio ekonomikos augimui 2026 ir 2027 metais?
TVF prognozuoja, kad pasaulio ekonomika 2026-aisiais augs 3 procentais, o 2027-aisiais – 3,4 procento. Palyginti su balandžio prognoze, beveik niekas nepasikeitė, tačiau po šiuo rodikliu slypi visiškai skirtinga šalių struktūra.
Kodėl Euro zona ir Lietuva auga lėčiau nei JAV bei Azijos šalys?
Euro zona šiemet augs 1,2 procento, o tai yra beveik dvigubai mažiau nei JAV. Priežastis dvejopa yra priklausomybė nuo importuojamos energijos, gaunant karo sąskaitą, bei nedalyvavimas technologijų vertės grandinėje, nes Europos šalys negamina puslaidininkių.
Kaip dirbtinis intelektas veikia dabartinę pasaulio infliaciją ir ekonomiką?
Birželio posėdyje Fed kaip prekių kainas kėlusią priežastį įvardijo su dirbtiniu intelektu susijusį kainų spaudimą. Duomenų centrai perka tiek daug įrangos ir elektros, kad tai jau matoma bendroje statistikoje, o pati ekonomika kol kas kyla per išlaidas, serverių statybas bei pirkimus, o ne per našumo augimą.
